Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Marie Shllaku- intelektualja shkodrane qė jetėn ia fali Kosovės qė tė jenė pjesė e Shqipėrisė
Publikuar më 03 dhjetor, 2017 nė orėn 23:20 ( Para 7 ditė e 12 orėve ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
(Marie Shllaku: Nuk do t’i mungojnė kurrė lulet Kosovės t’i sjellė mbi vorrin tim)
Heroina Marie Shllaku la gjurmė tė pashlyeshme nė jetėn dhe mendjen e popullit shqiptarė.

Kjo ikonė emblematike mbetėt njėra ndėr figurat e pazevėndėsueshme nė historinė e kombit tonė qė nga koha kur veproi deri nė ditėt e sotme si njė atdhetare e flakėt ku synonim i saj ishte Shqipėrina etnike.


Puna, jeta dhe veprimtaria e saj prej njė atdhetare la gjurmė duke e begatuar epokėn e ndritur tė historisė sė femrės shqiptare nė luftė pėr liri dhe ēlirim e bashkim kombėtar . Historia ėshtė mėsuese e jetės prandaj jeta flet pėr njeriun, koha flet pėr vitet e njeriu me punė e sakrificė le gjurmė nė histori. E tillė ishte edhe Marie Shllaku e cila edhe pse e re nė moshė u gjend kudo ku e kėrkonte nevoja pėr tė kryer detyrat qė i kishte dhėnė vehtės pėrkrah atdhetarve tė ēėshtjės sonė kombėtare .Heroina e guximshme me veprėn dhe kontributin e saj na tregoi se ishte trimėreshė, e fortė dhe e pathyeshme ku nuk iu frikėsua as vdekjės .

Marie Shllaku u lind nė qytetin e Shkodrės mė , 22 tetor 1922 ku edhe i mori njohuritė e para nė kuvendin e motrave Stigmatine . Pastaj vazhdon studimet nė Universitetin e Romės nė degėn e filozofisė . Marie Shllaku zotėronte disa gjuhė : gjuhėn frėnge , italiane,gjermane,greke dhe pak edhe nė gjuhėn serbokroate .Kjo atdhetare e devotshme shumė shpejt u admirua nga populli nė Kosovė. Figurėn e saj mund ta pėrshkruaj si njė vajzė shumė e zgjuar e vizionare, e bukur , oratore , e shkathėt dhe shumė e guximshme .

Marie Shllaku u inkuadrua e u rreshtua nė radhė me atdhetarėt mė tė devotshėm tė asaj kohe siē ishin : prof.Ymer Berisha , Ndue Pėrlleshi , Shaban Dema , Ukė Sadiku , Alush Smajli , Shaban Polluzha , Ndrecė Nikolla , Mehmet Gradica , Zef Gjidoda , Adem Shala ,Feriz Boja, Qazim Bajraktari si dhe shumė atdhetarė tė tjerė tė cilėt vepruan pėr ēėshtje kombėtare dhe nė asnjė mėnyrė nuk pajtoheshin me pushtimin e Kosovės dhe viseve tjera shqiptare nė ish- Jugosllavi.
Marie Shllaku ka shėrbyer njė kohė si ndihmėse nė Qelėn e Gjergj Fishtės e pastaj si sekretare e patriotit Iliaz Agushi nė vitin 1942 nė Ministrinė e Punėve Botėrore dhe gjatė viteve 1943-1944 ishte sekretare e Ministrit tė Brendshėm inxh. Xhafer Deva.

Ajo bashkėveproi me tė gjitha forcat politike qė me pėrkushtim ishin dhe mbanin tokat tona qė na i lanė tė parėt tanė . Marie Shllaku me ato qė bėri pėr atdheun mbetėt pėr ne Orleania Shqiptare.

At Bernard Llupi prifti atdhetar shkodran qė nė atė kohė ishte famullitar nė Pejė,e njoftoi atdhetarėn Marie Shllaku me trimin e Dukagjinit Ndue Pėrlleshin i cili nė atė kohė ishte kryetar i komunės sė Budisalcit tė Lugut tė Drinit.Organizohėt ato ditė edhe njė takim me popullatėn e kėsaj ane nė Budisalc ku nė atė takim flet edhe Marie Shllaku. Pas disa ditėsh nė fshatin Krushevė e Madhe nė odėn e Ukė Bekės heroina trime mban njė fjalim pranė Flamurit ku u bėri thirrje popullates sė kėtyre trojeve tė ngritėn nė njė kryengritje kundėr kėtij pushtuesi tė egėr sllavo-komunist.Shqiponja e maleve tona, Marie Shllaku, plagoset nga forcat e egra dhe gjakatare sllavo-komuniste nė fshatin Gllogjan nė Lugun e Baranit , ku trimat dhe atdhetarėt tanė heroinėn legjendare do ta strehojnė nė kullėn e Pjetėr Tomės nga Doberdoli deri sa Maria tė sherohėt.

Nė dimrin e vitit 1945 nė Rrezallė tė Drenicės heroike u mblodhėn shumė burra si: prof Ymer Berisha, Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Ukė Sadiku etj. dhe e vetmja femėr Marije Shllaku. Nė kėtė kuvend luftėtaret trima u betuan dhe u dakorduan qė do tė luftojnė deri me vdekje pėr tė realizuar ēlirimin e Kosovės kreshnike. Nė mesin e atyre qė mbajtėn fjalime atė ditė ishte edhe fjalimi i heroinės Marie Shllaku ku do tė kujtohet mė vonė nga hetuesi:
” Gjithė vllaznit shqiptarė , me tana forcat duhet me e luftue sllavo – komunizmin , me i largue partizanėt jugosllavė nga Kosova , se ēdo pus e kanė mbushė me krena shqiptarėsh.” Ku pastaj do tė shtojė : ” Partizanėve tė Serbisė po u ndihmojnė partizanėt e Shqipėrisė… Shqiptarėt nuk duhet me shkue e me luftue nė tokė tė huej .”
Merita e pajtimit dhe bashkimit tė dy komandanteve Shaban Polluzhės e Mehmet Gradicės i takon heroinės Marije Shllaku. Kėta dy komandantė trima qė nga ajo ditė qė u besatuan e deri sa ranė heroikisht nuk u ndanė mė nga njėri – tjetri.
4 Korriku i vitit 1945 u mbajt Mbledhja e Plloēicės nė tė cilėn u morėn vendime tė rėndėsishme ku u vendos edhe pėr mbajtjėn e Kuvendit tė Dobėrdolit.
Ishte iniciativa e prof.Ymer Berishės dhe shumė veprimtarve tė tjerė tė kėsaj lėvizje qė tė mbahėt mė, 4 - 5 gusht 1945 , Kuvendi i Dobėrdolit , apo siē quhej ndryshe “ Besa Kombėtare” apo si njihej nė popull tė Llugat e Dan Pjetrit i cili kishte jehonė tė madhe nė qarqet shqiptare . Ky Kuvend tuboi rreth vetės diku 2000 luftetarė .
Nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme historike morėn pjesė shumė trima tė asaj kohe si : Ukė Sadiku me vėllanė Shabanin dhe birin Skenderin, prof.Ymer Berisha , Marie Shllaku,Ndue Pėrlleshi me vėllanė e tij Zefin , Bajraktari i Uēės, Zef Gjidoda , Feriz Boja, Qazim Bajraktari ,Ferat Kotorri, Kolė Bibė Mirakaj , Prekė Shyti,Ali Meta,Adem Shala,Mehmet Aga i Rashkocit,Alush Smajli,Demė Ali Pozhani,Adem Shala,etj.
Rol tė madh nė kėtė ngjarje tė rėndėsishme luajti edhe trimi Alush Smajli – Qerraja ( 1899 – 1946 ) , i cili pėrveē luftėtarve tė tij solli me vete edhe Flamurin Kombėtar (tė gjatė tetė metra) e vuri nė Dardhėn e Madhe dhe i caktoi rojet e nderit gjatė tėrė kohės sa ėshtė mbajtur ai Kuvend Ky kuvend i rėndėsishem historik mblodhi rreth vetės edhe njė oficer nga Shqipėria , njė oficer gjerman edhe njė oficer anglez .
Pjesėmarrja e tyre ishte me shumė interes ngase kėtu shihej edhe rėndėsia e kėtij Kuvendi dhe serioziteti pėr njė qėndresė edhe mė tė organizuar e ēetave kryengritėse shqiptare ndaj forcave partizane – ēetnike nė Kosovė.
Nė kėtė Kuvend u mor qėndrimi tė formohej kryesia e cila do tė pėrbėhej nga dymbėdhjetė veta ku mė vonė do tė quhet : ” 12 Kėshillat ” e Kuvendit tė Dobėrdolit .
Marie Shllaku pėrveē pjesmarrjės ishte ideatore edhe procesmbajtėse e kėtij kuvendi tė madh historik me qėllim tė organizimit pėr bashkim me Shqipėrinė dhe tė gjitha viseve ku jetonin shqiptarėt . Pėr qėllim tė njė organizimi mė tė mirė nė kėtė kuvend u vendos qė tė luftohej pėr ēlirimin e Kosovės nga kthetrat serbo- sllave e komuniste dhe tė bėhet bashkimi kombėtar . Kuvendi zgjodhi Ukė Sadikun pėr udhėheqės i sektorit ushtarak ndėrsa prof Ymer Berishėn udhėheqės i sektorit politik.
Nė hetuesi ajo heroina Marije Shllaki do tė kujtojė fjalimin e saj tė rėndėsishėm :
” Motra dėshiron me vdekė me ju , e ju me tė ! Vėtėm dorėzimin sllavokomunistėve mos me jua ba sa tė jemi gjallė! Ma mire me vdekė me gra e fėmijė e me i pa si po desin se sa serbi me na i pre! Po sė shpejti ne do tė fitojmė ! ” E burrat ia kthyen : ” Ti motėr shqiptare na ke ndihmue nė kohėt mė tė vėshtira. Ti pranove vdekjėn mė ne , e edhe ne pranojmė vdekjėn me ty! Rrnoftė motra jonė .”
Pėr pjesėmarrjen nė Kuvendin e Dobėrdolit , pėr strehimin e kaēakėve dhe pėr pėrkrahjėn e lėvizjės kombėtare dhe njė Shqipėri etnike , udhėheqėsit e kėtij Kuvendi dhe shumė veprimtarė tė kėsaj ane u dėnuan me burgim shumėvjeēar. Atyre sistematikisht iu plaēkitėn dhe iu dogjėn shtėpitė , u maltretuan familjet dhe iu bėnė akte gjenocidiale ndaj tyre .
Ideali i Marie Shllakut ishte tė shihte Kosovėn e lirė , bashkimin e shqiptarėve brenda kufijve etnikė dhe krijimin e njė shteti tė fortė shqiptarė pra i njė Shqipėrinė Etnike.
Pėrfundimisht mund tė thuhet se nė Kuvendin e Dobėrdolit kishte ndodhur ngjarje shumė e rėndėsishme dhe e veēantė e historisė sonė sepse nė atė Kuvend u mblodhėn pėr tė parėn herė prijėsit e Lėvizjes pėr Bashkimin dhe ēlirimin e trojeve arbėrore. Pėr herė tė fundit u vunė nė provė forcat dhe energjitė gjithėshqiptare pėr tė organizuar njė luftė kundėr armikut serbo – sllav .
Publicisti e studiuesi ynė i njohur Tomė Mrijaj nė librin ” Gjeneza e familjes Mrijaj ndėr shekuj ” shpalos pėr lexuesit disa nga kujtimet qė ia kanė rrėfyer gjyshja dhe babai gjatė qendrimit njė javor tė sokoleshės heroike Marie Shllaku nė shtėpinė e tyre.
”Me ardhjen e babait tė saj Mark Simon Shkrelit nga Shkodra nė Kosovė i dėrguar nga forcat e sigurimit tė Shqipėrisė pėr tė bindur vajzėn e tij tė re, qė tė hiqte dorė nga rruga e saj patriotike nė male me ēetat nacionaliste tė Kosovės. Frati i Pejės at Bernard Llupi e kishte drejtuar babain e saj Mark Simon Shllakun tek Patėr Tomė Xhaja frati i kishės sė Zllakuqanit e ky i fundit si vend strehimin e sigurtė pėr heroinėn atdhetare kishte zgjedhur shtėpinė e tyre. ”
” Gjatė ditės kur antarėt e familjes punonin punėt e bujqėsisė nė arat e mbjellura Maria kalonte ditėn duke biseduar me babain e saj. Ishin vėrtetė momente emocionuese dhe gėzohesha kur i shihja tek bisedonin ngrohtėsisht atė e bijė tregonte gjyshja fisnike . Nuk e harroj kurrė ditėn e ndarjes mes babait dhe bijės sė vet tė re . Shumė lot derdhi shkodrani Mark Simoni pėr bijėn e tij. Maria, si burrėneshė malesh qėndroj e forte deri sa babai i saj u largua . Ajo duke menduar babain filloi tė qajė me dėnesė saqė mendova se zemra po i del nga krahėrori.”
Kėshtu pra ,shtėpia e Nikollė Pren Mrijajt nga fshati Zllakuqan i komunės sė Klinės ishte vatra ku u pritėn ngrohtėsisht heroina legjendare e trojeve etnike Marie Shllaku bashkė me babain e saj. Marie Shllaku nė shenjė respekti dhe dashamirėsie gjyshės Liza Mrijaj i dha flamurin e Gjergj Kastriotit – flamurin kombėtar .
Amazona shqiptare, Marie Shllaku e deshti shumė Kosovėn ku mori pjesė nė shumė aksione luftarake . Dita e 12 shtatorit e vitit 1945 ishte ditė e rėndė dhe e zezė pėr luftėtarėt tanė dhe pėr fshatarėt e kėsaj ane sepse nė Ēeli tė Jellovcit fshat ky i komunės sė Klinės u zhvilluan luftime tė ashpra kundėr forcave tė egra sllavo- komuniste . Gjatė kėsaj pėrleshje qė zgjati me orė tė tėra trimat tanė nuk dorzoheshin . Pra ,atė natė tė zymtė shtatori me gjakun e tyre tė pastėr lanė tokėn e ripushtuar tė Kosovės kreshnike ushtarėt e vrarė tė ēetės se prof Ymėr Berishės e tė Ukė Sadikut. Nė luftėn e Ēelisė sė Siēevės u asgjėsua Ēeta e komandantit tė njohur Ukė Sadikut nga Gjurgjeviku i Madh . Ata trima qė bien duke luftuar nė altarin e lirisė pėr realizimin e idealeve kombėtare do tė ngritėn pėrseri.
U vranė Sadri Hoti, nipi i Ukė Sadikut – Isufi , Smajl Hajdari, Rexhep Ademi , Sadik Lutani , Zefi me djalė , Metė Dina etj , ndėrsa u plagosėn Alush e Murat Smajli, Marije Shllaku , Ali Meta etj. Mirpo edhe nga ana e armikurt kishte shumė tė vrarė e tė plagosur .
Nga Lugina e Ēelisė dolėn tė gjallė nga Ēeta e Ukė e Shaban Sadikut, por me shumė plagė tė rėnda nė trup tetė luftėtarė : Komandanti Shaban Sadiku, Ali Meta, Musli Hoti, Marie Shllaku, Alush Smajli, Rexhep Ismajli - Kapter Rexhepi, Ali Zeqiri dhe Sokol Ahmeti.
Kėsaj ngjarje me rėndėsi historike i kanė kėnduar edhe kėngė.Nė odat tona rapsodėt iu kėndonin heronjėve dhe ato kėngė edhe sot percillen brez pas brezi.Rapsodi e lartėsoi personalitetin e heroinės dhe luftėtarve trima me kėto rreshta:
” Ē’ka Ēelia qė ushton ?
Shaban Sadiku po lufton.
Nė Ēeli bash tė Kisha,
Po lufton Shaban Berisha.
Po lufton Shaban Sadiku ,
Vet i gjashti nga Gjurgjeviku.
E ke rritė Sadik Ramėn,
S’e ka shoqin n’krejt Ballkanin.
E ke rritė Ukė Sadikun,
Si luan n’Bjeshkė t’Gjurgjevikut.
Gjithė nė ballė i ka dal anmikut.
E ke rritė Shaban Sadikun,
Gjithmonė tmerr ishte pėr anmikun.
E ke rritė prof .Ymer Berishėn,
N’krejt Shqypninė s’ia gjanė ēiftin.
Marije Shllaku – bijė shkodrani,
Midis vllazneve si yll i dritės,
Bash si n’malet e Drenicės,
Po m’i ngjan Shote Galicės.
Prej Ēelisė deri tė Shapi,
Kah po m’shkon Marie Shllaku,
Rrjedhshin n’tokė asaj pika gjaku,
Fort prej plumbash shpue shtati.
Thėrret Maria : -Pjetėr , o vlla?!
A asht mbet kund ndoj shka?
Jo ori motėr tanė i kem’ vra!
Se ēfarė trimash ka Shqypnia
S’i ka mreti as shtatė kralia”
Edhe plagёt e marra nё trup nuk e mposhtёn heroinёn e re e tё guximshme e cila arriti qё tё ēante rrethimin .Gjatė kėsaj kohe nacionalistėt trima edhe pse Kosova ishte e pushtuar nga forcart serbo- malazese nuk u gjunjėzuan e as nuk u zbrapsen sepse popullatėn e kishin nė ndihmė.
I mbante zemra prej shqiptari dhe nje vendim i tyre i prerė: ose do te jetonin nė Kosovėn e lirė e tė bashkuar me Shqiperinė ose tė gjithė do tė vdisnim .
Marie Sllaku ashtu e plagosur strehohet nė njė shtėpi tė fshatit por pas disa ditesh bie nė duar tė armikut. Fatkeqėsisht vajza e re pas disa ditėsh nė Aēarevė duke rrugėtuar pėr nė fshatin
Dobėrdol rrugės takon njė faqezi nga fshati Aēarevė i cili e dorėzon nė OZN-sė, organizatė kjo famkėqe sllavo – komuniste nė Skėnderaj . Pasi u arrestua nga focat famkeqe komuniste filloi njė etapė e rėndė dhe mė shumė peripeci pėr heroinėn shqiptare sepse dergohet ne burgun famkeq tė Mitrovicės ku pėrjetoj maltretime nga bishat e egra sllavokomuniste : Gojko Medenica, Spasoje Gjakoviqi dhe tradhtari Nazmi Kursani dhe dėrgohet pastaj nė gjykatėn e qytetit tė Prizrenit.
Ndaj kėsaj heroine u pėrdorėn metodat mė tė rėnda tė tortures sa qė i premtuan nėse flet edhe do tė lirohej por sokolesha nuk u mposhtė pėr asnjė moment dhe nuk nxori asnjė fjalė nga goja. U inskenua kinse edhe rrembimi nga ” ballistėt e Ymer Berishės” dhe e dergojnė nė njė vend tė izoluar pėr shumė ditė. Ia punojnė me lojėn e letrave kinse pėr prof Ymer Berishėn dhe priftin e Pejės at Bernard Llupin.
Dita e 29 qershorit e vitit 1946 pėr qytetin e bukur tė Prizrenit ishte ditė e kobshme sepse para njė trupi gjykuesish sllavokomunist do tė uleshin nė bankėn e tė akuzuarve njėzet e shtatė veta me akuzė pse e duan vendin e tyre dhe janė shqiptarė. Kah fundi tė rinjtė gjimnazistė tė Pejės. E nė fund fare mė i vogli, me moshė e me shtat,kujtuesi I kesaj ngjarje Shefqet kelmendi, I cili thot se ishte nderė e kėnaqėsi e veēantė pėr mue.
Pra , procesi gjyqėsor i Marie Shllakut u zhvillua nė qytetin e Prizrenit mė 29 qershor 1946 ku zgjati deri mė 13 korrik 1946 ndėrsa vendimin e morėn dy ditė mė vonė mė 15 korrik 1946. Prokuror i pėrgjithshėm ishte kumunisti i pistė e antishqiptar, Ali Shukria i cili kėrkoi qė kjo lule e re tė dėnohej me pushkatim vetėm pse donte Shqipėrinė etnike. Nė kėtė proces gjyqėsor atė ditė u shqiptuan dėnimet me vdekje edhe pėr tre bashkėluftėtarėt e saj pra, pėr at Bernard Llupi Gjergj Martinin dhe Kolė Parubin .Martirėt shkodranė u pushkatuan nga armiku por idealin e tyre nuk munden ta ndalin.Ndėrsa pėr njėzet e tre tė burgosurit e tjerė u dha denimi me burgim nga 1 deri me 20 vjet .
Dita e 25 nėntorit 1946 pėr Prizrenin dhe mbarė trojet etnike shqiptare ishte ditė zije sepse atė ditė u pushkatuan katėr martirėt e Shkodrės sė lashtė : Marie Shllaku 24 vjeēare, at Bernard Llupi 60 vjeēar, Kolė Parubi 41 vjeēar dhe Gjergj Martini 29 vjeēar ku deri me sot nuk u dihen as varret.
Heroina Marije Shllaku ,pėr prof. Ymer Berishėn ishte njė sinonim se si femra shqiptare kishte vyrtytin e : krenarisė,trimėrisė,diturisė,besnikėrisė por edhe tė dashurisė pėr atdheun.Ishte ”Orleania”e Shkodrės,ishte ”Janica ”e Sulit ,ishte ”Shota ”e Drenicės,ishte ”Teuta ilire”! Prandaj e nderonte dhe e ēmonte kėtė vajzė mė tepėr se ta kishte motėr dhe ndjeu dhimbje tė thellė kur mėsoi pėr fatin e saj tragjik.
Marie Shllaku dhe at Bernard Llupi kishin tė njejtat ideale nacionaliste dhe pėr kėtė qėllim komunistėt i pushkatuan po sė bashku me tė njejtat plumba dhe nė tė njėjtėn ditė nga xhelatėt sllavokomunistė dhe tradhėtarėt shqipėtarė.
Njė nga pyetjet qė hetuesi komunist ia bėri heroinės guximtare e sypatrembur ishte : Kur keni filluar tė merreni me politikė ? , ” Qė nė moshėn time tė re jam marrė me politikė nė qoftė se mund tė quhet politikė dashuria e ime pėr vendin , pėrpjekja ime pėr njė Shqipėri Etnike dhe tė bashkuar me pjesėt e saja tė shkėputura siē janė Kosova me Ēamėrinė .”
Marie Shllaku u akuzua nga komunisti Ali Shukriu pėr :
Ishte sekretareshė e Ministrit tė Punėve tė Brendshme Iljaz Agushit dhe ing. Xhafer Devės dhe kishte mbetur nė Kosovė pėr tė punuar kundėr sistemit tė ri shoqėror ;
Ajo sė bashku me disa fshatar i kishte organizuar ata dhe kishte dal nė male pėr tė luftuar kundėr partizanėve dhe kundėr sistemit tė ri duke penguar UNĒ- nė tė ndėrtojė pushtetin popullor dhe pėr tė rregulluar situatėn nė Kosovė;
Nė fund tė vitit 1944 duke i njohur njerėzit qė ishin nė lidhje me ing. Xhafer Deva , ajo bėri lidhjen e ndėrsjelltė tė tyre me Ismail Goranin dhe Ukė Sadikun tė cilėt pastaj sulmuan Gjilanin , Ferizajin dhe vendet e tjera ;
Nė janarin e vitit 1945 pasi doli nė mal ajo bėri prapagandė qė shqiptarėt mos tė rreshtohėn nė armatėn njugosllave por tė dalin nė mal pėr tė luftuar kundėr forcave partizano – komuniste ;
Se nė janarin e vitit 1945 mori pjesė nė Kuvendin e Drenicės , sė bashku me prijėsit e njohur siē ishin : prof Ymer Berisha, Mehmet Gradica , Major Qinsi, major Kutova , Ahmet Shala , Ukė Sadiku ,Shaban Polluzha , Metė Dina etj. ku u vendos tė sulmoheshin njėsitė e UNĒ –nė Drenicė ;
Se me tė mbaruar lufta e Drenicės dhe derisa u burgos nė vjeshtėn e vitit 1945 , ajo vazhdoi aktivitetin e saj nė mal duke i nxitur luftėtarėt e rezistencės antikomuniste , mori pjesė nė shumė tubime ku u morėn vėndimet pėr tė vazhduar rezistencėn me armė dhe e bindte popullin qė tė dilte nė male e tė bashkoheshin luftėtarėve tė Shqipėrisė Etnike ;
Se mori pjesė nė Kuvendin e Dobėrdolit apo siē quhej ndryshe “ Besa Kombėtare ” nė gusht tė vitit 1945 , ku u vendos qė prof Ymer Berisha tė jetė udhėheqės politik , Ukė Sadiku udhėheqės ushtarak i gjithė luftėtarve tė rezistencės n ė Kosovė ;
Se mbajti lidhje tė vazhdueshme dhe tė pandėrprera me prof Ymer Berishėn dhe me
prijėsit e tjerė;
Se ishte pjesėmarrėse nė betejat kundėr njėsive ushtarake jugosllave dy here me radhė ndėrsa nė betejėn e Siqevės aty nga gjysma e muajit shtator 1945 , u vranė 11 oficerė dhe ushtarė tė armatės jugosllave e ajo vet u plagos nė disa vende;
Se mbajti lidhje me at Bernard Llupin dhe nga ai mori tė holla, ushqim , letra dhe porosi tė tjera.
Se Marija edhe pse ishte e plagosur u kujdes qė bandat tė tėrhiqen jashtė kufijve tė
endit tonė sipas vendimit tė aprovuar mė parė.
Pėr heroinėn legjendare qė la emėr nė historinė tonė kombėtare sa tė dhimbėshme por edhe krenare njėkohėsisht janė thurė edhe vargje :
” Por ma sė fundi nė at kuvend
Mbasi folėn shumė me rend,
Ēohetn n’kambė nji vajzė e re,
E merr fjalėn si tue u nxe,
Tė gjith kuvendi ashtu tue e pa,
Si kjo vajzė nė at moshė qė ka,
Ende shtatin mirė pa rritun,
Aq e pjekun , e pėrgatitun!... ”
Shefqet Kelmendi kishte fatin ta njihte heroinėn trime dhe e ndjente se Kosova dhe vetė qyteti i bukur i Prizrenit historik do tė jenė mirėnjohės pėr atė qė bėri ajo pėr kėto troje ku ndėr tė tjera citojmė:
” Verė e vitit dyzetegjashtė …
Sot Prizreni nė gji tė vet ,
Me xhelozi ruan njė sekret.
Borxhlinj tė jemi motra jonė,
O Marije o shqiponjė ”
Heroina sypatrembur vdiq nė lulėn e rinisė por jetoi me shumė intensivitet e trimėri ku jetėn dhe veprėn e saj e vuri nė shėrbim tė atdheut dhe tė lirisė dhe kėshtu me sakrificėn e vet, mbajti gjallė nė shpirtin e kombit dėshirat e shpresat liridashėse deri nė fitore.
Ditėt e fundit nė burg martira e Dardanisė i kalonte duke kėnduar sa qė kush e degjonte duke kėnduar mendonin ose nuk ėshtė mire mentalisht ose ka ndonjė informacion se do ta falin pėr arsye se ėshtė femėr . ”Ajo i qetėsonte me fjalėt se edhe pak ditė e po martohėm e nisjani kėngės edhe ju kosovarė se kurrė Kosova nuk ka marrė nuse shkodrane mė kėngėtare se unė... ”
Atdhetarja jonė legjendare, Marije Shllaku ishte krenare qė jetėn ia fali Kosovės kreshnike. Fjalėt e fundit tė Marie Shllakut pėrpara pushkatimit nga komunistet ishin: “ Kosova ime e dashur sa me shpresė tė madhe tė gjeta e sa me zemėr tė plasun po tė lė! Edhe nė kėto ēastet e mia tė mrama po i lutem Zotit qė gjaku im tė bėhet dritė. ”

Heroina Marije Shllaku nė mendimet, kujtimet dhe nė opinionet e tė tjerėve

Tomė Mrijaj, publicist dhe studiues: Kushdo qė merr pėrsipėr misionin fisnik apo mendon tė studioj dhe shkruaj mbi figurėn e heroinės sė pamposhtur shkodrane Marie Shllaku, i bėn njė shėrbim tė madh trojeve etnike, kulturės dhe historiografisė mbarėshqiptare, e cila e ka lėnė nė harresė pėr shumė dekada kėtė personalitet tė shquar tė atdhetarizmit.
Tek portreti intelektual dhe patriotik i vajzės sė re, gjatė gjithė jetės sė saj tė shkurtėr, kanė spikatur disa cilėsi shumė tė veēanta, si: zgjuarėsia, urtėsia, trimėria, guximi, vetėmohimi, largpamėsia, tė cilat i pėrdori tė unifikuar me dashurinė e madhe pėr trojet e lashta tė Dardanisė heroike, me tė cilėn ajo u lidh ngushtė deri sa flijoi jetėn e saj.
Vajza sypatrembur Marie Shllaku, privoi dashurinė e saj pėr tė pasur familjen e re, fėmijėt dhe burrin e ardhshėm, vetėm e vetėm pėr tu martuar me Kosovėn, me tė cilėn ajo ishte e lidhur shumė.
Sot nuk mund tė gjesh njė rast tė vetėm nė historinė e Kosovės apo Shqipėrisė, ku njė vajzė e re tė privoj vetėn nga endrrat rinore, familja, karriera politike, ekonomike, kulturore etj., sikurse ka bėrė Marie Shllaku. Figurat e ndritura tė kombit tonė, duhen vlerėsuar pėr mesazhin dhe kontributin e madh qė ato kanė dhėnė me jetėn e tyre, pėr ditėt e bukura qė gėzojnė pasadhėsit nė Kosovė dhe Shqipėri. Nė themelet e lirisė dhe pavarėsisė, janė gjaku i mijėra dėshmorėve, qė ndėr shekuj kanė ndėrtuar historinė e lavdishme kombėtare mbarėshqiptare.
Ajo ishte e vetmja vajzė e re e shkolluar asokohe qė luftoi me armė nė dorė nė Kosovė, e cila vinte nga njė qytet i famshėm antik si Shkodra, me tradita tė lashta historike, kulturore dhe patriotike, ku kanė dalė gjithnjė personalitete tė shquara, qė janė e mbetėn sot ndera dhe krenaria e gjithė trojeve etnike.


Maria, ishte truri i organizimit tė rezistencės antikomuniste dhe anti serbe nė Kosovė. Ajo ishte vajza e vetme e shkolluar, qė ishte nė krye tė 50 ēetave nacionaliste, qė vepronin nė Kosovė, ku komunistėt jugosllave dhe trathtarėt shqiptarė ishin nė kulmin e aktivitetit tė tyre antishqiptarė. Ali Meta, kushėri i Ukė Sadikut, pjesėmarrės i masakrės sė madhe nė Ēeli tė Jellovcit:” Mė pat tregue Xhafer Deva pėr cilėlsitė e Marije Shllakut. Ishte femėn e pazevėndėsueshme. E sjellshme, e mprehtė, nji trimneshė e rrallė, nji heroinė e rrallė. Ajo ka krye punė shumė tė mėdha. Unė i mbeta borxh. i pata thanė se do tė kthehesha shpejt nė Kosovė, por rrjedha e ngjarjeve mė la borgj ndaj saj. ” Dhe shtoi : ” Nanėlokja e Shkodrės ia dhuroi Kosovės martire kėtė heroinė heroinash. Nė botėn shqiptare,deri mė sot nuk ka lindė nji intelektuale sokoleshė, e aftė,trime dhe e zgjuar sa ajo.”

Emil Kastrioti: ” Marie Shllaku ka qenė njė ndėr bashkėthemeluesit e atėhershme tė quajtur: Organizata ”Besa Kombėtare ” , tė cilin e themeloi mė 12 shtator 1943 nė Pejėn e Haxhi Zekės i nderuari prof. Ymer Berisha,ndėrsa nė atė mbledhje konstituive, ka marrė pjesė edhe Marie Shllaku e cila gjatė luftės sė pėrgjakshme si dhe rezistencės malore pas pėrfundimit tė LDB u zhvillua dhe muar pėrmasa tė njė Lėvizje mbarėkombėtare antisllave, me karakter e program tė vėrtetė demokratik. LDNSH pėrveē se humbi nė mėnyrė tragjike krijuesit e saj: prof . Ymer Berishėn, Gjon Serreqin, Ajet Gergurin, Shaban Polluzhėn, Ahmet Selacin, Haredin Vidishiqin, dhe luftėtaren shkodrane mė tė guximshme,oratoren,strategen dhe ” Mbretėreshėn shkodrane ”, siē e quanin luftėtarėt e saj Marie Shllakun. ”

Jetish Kadishani, studiues: ” Oratoria e Marie Shllakut ishte e zjarrtė,saqė popullates iu ndezėn ndjenjat atdhedashėse dhe shumė prej tyre ishin tė gatshėm t’u bashkoheshin shumė grupeve dhe ēetave kryengritėsish shqiptarė nė vise tė ndryshme tė Kosovės, tė cilat prej shumė vjetėsh po lėviznin sa nė njė terren, sa nė njė tjetėr, duke luftuar me njėsitė e sapoformuar partizane, qė silleshin mjaft keq me popullatėn e pafajshme civile nė fshatra e qytete. Marie Shllaku, bėri pėr vete burra e gra, tė rinj e pleq, me pak fjalė,tėrė popullatėn, se ishte njė patriote e kulluar shkodrane, tė cilėn e donin dhe e pėrkrahnin tė gjithė. ”
Ibrahim Metaj ” Nė luftėn pėr ēlirimin e atdheut nga ripushtuesi sllavokomunist , Marije Shllaku u gjend nė Drenicėn legjendare, ku, dy dekada mė pare, luftoi dhe qendroi pėr 12 vjet me radhė heroina e popullit Shote Galica… Marije Shllaku edhe nė momentet mė vendimtare, nė kohėn mė tragjike tė luftės kundėr ripushtimit serbosllav, ju bashkangjit krahut mė atdhetar tė asaj kohe, rreth 100 intelektualve qė u angazhuan nė rezistencėn shqiptare tė fundit tė Luftės Antifashiste.”

Pren Nikolla, Klinė: ” - Marije Shllaku ishte trime shkodrane, vajzė e bukur dhe e shkolluar. Sapo kishte hyrė nė Ēetėn e Ndue Pėrlleshit, kur erdhi nė mal njė vajzė e pashme , pedante ,me automatik nė krah e revole nė kėllef. Ishte edhe njė person me tė, nuk e njihnim askush pėrveē Ndout. Ai i tha Ndout qė ta merr Marinė nė ēetėn e tij, por Ndou nuk pranoi duke i thėnė: - ”Vėshtirė ėshtė tė qėndrojė njė femėr e vetme nė mesin e kėtyre meshkujve. Nuk dua tė kem fjalė pastaj! dhe Maria u kthye me atė personin qė erdhi. Thuhet se me atė rrugė kishte shkuar nė Drenicė tė profesor Ymer Berisha”
Shefqet Klemendi: ” Sot, i thinjur, e mjaft i lodhur, shpeshherė kujtoj tė kaluarėn time tė hershme. E kur e kujtoj atė,mė del pėrpara Ajo, Motra ime dhe jona, heroina me tė cilėn pata nderin tė ulem nė gjyq me tė: Marije Shllaku.

Nė ditė tė zjarrta, nė ballė tė fortunes,vajza shkodrane jetėn ia fali Kosovės martire. Dhimbja jote – dhimbja ime.
Rruga jote – rruga ime. Jetės sime i ke pri’ Nė ditė tė vėshtira mė ke dhėnė fuqi! Nė tė lashtin Prizren gjėmon historia.
Nė tė riun Prizren rron edhe Marija!
Kėta rreshta nė njė kamp afėr Sarandės, mė 1987.
Gjithmonė e kam ndie veten borxhli ndaj saj,dritė pastė.Ajo pėr mua ka qenė dhe ėshtė motėr shpirti.” Engjėll Berisha: ” Pesė vjet pas gjykimit dhe pushkatimit tė heroinės shqiptare Marije Shllaku, mė 1951, duke ushqyer njė dashuri tė pafund pėr trimėrinė e saj dhe njė borxh moral e njerėzor pėr jetėn e njomė qė ia fali kombit,u ula dhe bėra njė nga akuarelet e mia tė para. Ndonėse e quajta Nora, ajo nė tė vėrtetė ėshtė Marije Shllaku 24 vjeēare , tė cilėn e likuiduan ēetnikėt. Mbi dyzet vjet e kam mbajtur tė fshehtė, nė vetvete, frymėzimin e mirėfilltė dhe emrin e vėrtetė tė kėtij akuareli, identitetin e sė cilės e zbulova vetėm tashti vonė , mė 1995.”
Rushit Ramabaja : ” Bija dhe motra jonė Marije Shllaku ishte njė figurė e ndritur , largpamėse , dinjitoze dhe heroike. Ajo erdhi nė Kosovė dhe doli nė skenėn historike kur s’kishte mė shumė se 22 vjet. Pra, pikėrisht atėherė, kur shkelėsit tanė tė moēėm, tash tė veshur me rason e kuqe dhe maskuar si kalorės tė lirisė,pėrbuzės tė egėr,me zhganin e furtunshėm siē na kishin rėnė njė mijė e katėrqind vjet pandėrprerė,sėrish po nguteshin ta venin larine dhe atdheun tone nė altarin pansllavist tė pushtimeve, Marije Shllaku u ngrit t’i sfidonte me luftėn dhe jetėn e vet. ”
Ramiz Kelmendi : ” Marije Shllakun nuk e kemi , jo qė nuk e kemi askund tė pranishme qė ta shohim,si disa tė tjerė qė i kemi nėpėr monumente ,por nuk e kemi as edhe njė pllakė pėrkujtimore pėr tė. Ajo qė po mė vret mė sė shumti, po mė pikėllon shumė, po mė vret shumė, ėshtė se nuk mund tė pajtohem me njė harresė kaq tė paarsyeshme , kaq jokombėtare , nuk pajtohem qė po i harrojmė njerėzit tanė mė tė merituar. ”
Mehmet Aga i Rashkocit: ” Kur pėrmendet emri i Marije Shllakut duhet me u ēue nė kambė. Nė jetėn time nuk kam pa e as qė kam me pa e me ndigjue pėr nji vajzė si ajo.Nuk ban ma nana sokoleshė tė tillė. E bukur, e sjellshme,me karakter tė hekurt,e squet e trimneshe si ajo. Ajo asht krenaria e races sonė.”

Demė Ali Pozhari : ” Marije Shllaku… Emni i saj asht i pavdekshėm. Nė kuvendin e Dobėrdolit ,me fjalimin qė mbajti, na pėrloti tė gjithėve. Na la pa mend.Nji rast i rrallė, i ēuditshėm e i papėrsėritshėm. Ajo s’dinte ēka qet pushka. Dhe , ma e ēuditshėme, vjen prej Shkodre bija e sojit,nė Kosovė dhe vdes pėr larine e Kosovės. Asaj i kemi borxh…”
Gjergj Dedaj,lider politik i PLK : Marije Shllaku ėshtė femra e parė shqiptare e burgosur politikisht dhe e denuar me vdekje.Marije Shllaku ėshtė heroina shkodrane e cila la studimet nė Itali ,duke iu bashkangjitur luftės antikomuniste nė Drenicė dhe Kosovė nė vitin 1946,kur Kosova u tradhtua nga komunistėt jugosllav, serb dhe shqiptarė, tė cilėt kishin premtuar njė luftė tė pėrbashkėt antifashiste dhe nė pėrfundim tė saj Kosova do t’i bashkohej Shkodra vullnetarisht Shqipėrisė. Kjo vetėm qė doli genjeshtėr dhe tradhti e radhės por persekutuan ēdo individ,grup apo levizje e cila ishte pėr idenė dhe tė drejtėn e bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė. Nė vitin 1945-1946 Shaban Polluzha, Xhafer Deva, Ukė Sadiku, Ymer Berisha, Shaban Dema, Ndue Perlleshi dhe shumė patriot tė tjerė vazhduan rezistencėn aktive pėr realizimin e Shqipėrisė natyrale dhe tė sė drejtės pėr vetvendosje tė popullit tė Kosovės. Kėtij grupi i cili ishte aktiv nė Drenicė dhe viset tjera tė Kosovės iu bashkuan edhe katėr shkodran: Marije Shllaku, at Bernard Llubi,Kolė Parubi dhe Gjergj Martini. Ata nga Shkodra erdhėn nė Drenicė duke iu bashkuar ēetave ēlirimtare antikomuniste edhe studentja e re e filozofisė Marije Shllaku plagosėt nė Drenicė dhe arrestohet nga komunistet projugosllav dhe se bashkum me at Bernard Llubin, Kolė Parubin, dhe Gjergj Martinin dėrgohet nė burgun e Prizrenit ku prokuror ishte komunisti famkeq Ali Shukriu.
Bashkė me katėr shkodranėt u burgosėn edhe me dhjetra kosovarė.Nė njė proces tė montuar politik tė katėr shkodranėt: Marije Shllaku, at Bernard Llubi,Kolė Parubi dhe Gjergj Martini u denuan me vdekje dhe u pushkatuan diku nė rrethinėn e Prizrenit ku as sot nuk u dihet varri.Tė tjerėt u denuan me burg. Partia Liberale e Kosovės duke e parė kėtė sakrificė dhe flijim tė shkodranve pėr Kosovėn nė vitin 1994 botuam librin:”Shqipėria e Marije Shllakut-katėr martirėt shkodranė”tė autorve Ramiz Kelmendi dhe Viktor Gashi tė cilėt ishin poashtu tė arrestuar nė vitin 1946 rne grupin e Marije Shllakut.PLK nga atėherė ka themeluar Mirėnjohjen e kėsaj partie ”Marije Shllaku” e cila iu ndahet personaliteteve dhe institucioneve meritore si : Bashkisė sė qytetit tė Shkodrės,Ibrahim Rugovės, Adem Jasharit, Pjetėr Arbnorit, Metush Krasniqit e shumė tė tjerve pėr kontributin e tyre pėr lirine dhe demokracinė e Kosovės.
Figura e Marie Shllakut pėrben njė figurė emblematike tė luftės pėr liri e bashkim sepse ajo me deshirė dhe atdhedashuri tė paparė vjen nga Shkodra e lashtė pėr t’u bashkuar me luftetarėt e Kosovės pėr tė bashkuar kombin dhe pėr tė bėrė Shqipėrinė etnike.
Pėr vite tė tėra kjo heroinė mbeti nė harresė nga pushtetarėt si nė Shqipėri ashtu edhe nė Kosovė pėr tė cilėn edhe Maria luftoi dhe u flijua. Duhet tė pėrulemi para veprės sė kėsaj figure tė ndritur tė ēėshtjes sonė kombėtare dhe asesi tė lihet nė harresė edhe me tutje heroina e intelektualja e shquar e kombit tonė.

Marie Shllaku ėshtė nė mesin e luftėtarve tė cilėt duhet tė kenė vendin e vet tė merituar nė historinė e popullit shqiptar prandaj kjo luftėtare e madhe e bashkimit kombėtar duhet tė perjetėsohet nė lapidaret e lirisė nė shumė qytete e sidomos nė qytetin e Shkodrės ku lindi e u shkollua dhe nė qytetin e bukur tė Prizrenit ku dha jetėn pėr lirinė e Kosovės . Lapidari i lirisė pėr kėtė heroinė duhėt tė ngritet nė shenjė respekti dhe falendėrimi e sidomos tani kur Kosova ėshtė e lirė dhe me krenari duhet tė mbajė nė gjirin e vet deshmorėt e kombit.
Veprimtaria patriotike e sokoleshės sė re e sypatrembur do tė mbetėt njė shembull i rrallė i atdhedashurisė ku punoi, luftoi dhe u flijua me heroizėm nė historinė tonė kombėtare dhe do tė kėtė vend tė veēantė nė zemrat tona. Nė pyetjen qė i banė prokurorėt dhe gjykatėsit komunist tė kohės nė gjygjinė nė Prizrėn se: A e di se pėr kėto krime tė pret pushkatimi?
Marie Shllaku pėrgjigjėt: Nuk do t’i mungojnė kurrė lulet Kosovės t’i sjellė mbi vorrin tim.A i ka dalė borgjitė Kosova Marie Shllakut vėrtėt ėsht njė pyetje e madhe qė don pėrgjigje tė studiuarė. Disa libra janė botuarė mė iniciativėn e intelektualėve atdhetarė, disa rrugė mbajnė emrin e Marie Shllakut, porė mungon njė lapidarė i veqantė nė Prizrenin e Beslidhjeve shqiptare, dhe nė Shkodrėn e saj. Prandaj Kosova i ka mbetė ende borgj Marie Shllakut, qė ti sjellė luletė e vonuara nė varrin e sajė qė edhe pse kanė kaluar shum dekada ende nukė e dijm se ku e ka atė varrė.
Maria ishte ndėr femrat e pakta qė u rreshtuan nė lėvizjen kombėtare tė asaj kohe ku me njė trimėri tė rrallė ishte kundėr coptimit tė tokave shqiptare.
Heroina Marie Shllaku do tė pėrkujtohet gjithmonė si njėra ndėr nacionalistet e devotshme qė Kosovės ia fali jetėn. Ideali pėr tė cilin punoi, luftoi dhe u sakrifikua patriotja e shquar e trojeve etnike Marie Shllaku ishte dhe ėshtė Bashkimi Kombėtar prandaj gjaku i saj dhe i luftėtarve tė tjerė tė lirisė pėrkon me amanetin se ka ardhur koha pėr bashkim nė njė shtet tė vetėm pra, nė Shqipėrinė Etnike. Lulja e bukur dhe e veēantё Marie Shllaku la gjurmė nė historinė tonё kombėtare dhe ēdo herё do tė kujtohet si njė heroinё dhe martire e Shqipёrisё etnike. Prandaj duhet tė pėrulemi para emrit tė heroinės legjendare.Marie Shllaku dhe gjithė bashkėluftėtarve tė saj qė u flijuan pėr ēlirimin tonė nga kthetrat e egra serbo – komuniste dhe synonim i tyre ishte bashkimi ynė kombėtar.
Lavdi emrit dhe veprės sė martirės shkodrane Marie Shllaku e cila u flijua pėr tė mos vdekur kurrė!
Njė autor thoshte:” Nuk ėshtė e tmerrshme tė vdesėsh, e tmerrshme ėshtė tė mos jetosh.”

Msc-Kristinė Dedaj

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 47 vizitorë
Lexuar: 96 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:23
ME SHKAS Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ...
Marie Shllaku- intelektualja shkodrane qė jet...
E dielė, 03 dhjetor 2017 - 23:20
(Marie Shllaku: Nuk do t’i mungojnė kurrė lulet Kosovės t’i sjellė mbi vorrin tim) Heroina Marie Shllaku la gjurmė tė pashlyeshme nė jetėn dhe mendjen e p...
28 NĖNTORI – DITA E FLAMURIT
E martė, 28 nėntor 2017 - 07:30
Fjala e rastit nė shėnimin e Ditės sė Flamurit dhe 105 vjetorit tė Pavarėsisė se Shqipėr¬isė, mbajtur mė 26 nėntor 2017, nė Qendrėn Kulturore tė Republi...
SI U SHPĖRNDA NĖ BOTĖ, “ZĖRI I KOSOVĖS”, ORGA...
E dielė, 19 nėntor 2017 - 01:51
ADRESAT DHE POSTIMI I ‘‘Z. K.“ NĖ VITET 1982-84 KY SHKRIM RIBOTOHET PAS 6 VITEVE, ME NJE SHTOJCĖ (HYRJE)!?..SEPSE, ĖSHTĖ E NJĖJTA SITUATĖ NĖ KOSOVĖ...PRA,...
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi