Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Dallgė poetike
Publikuar më 10 dhjetor, 2017 nė orėn 00:23 ( ) Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
(Duke lexuar vėllimin “Thashė, tė bėhem edhe unė poet!” tė shkrimtarit Viron Kona).

Kėto ditė lexuesit dhe kritika u njohėn me vėllimin poetik “Thashė, tė bėhem edhe unė poet!” tė shkrimtarit tė mirėnjohur tė letėrsisė shqipe Viron Kona. Libri ka redaktor Zeqir Lushaj, recensentė Sadulla Zendeli-Daja dhe Kadri Tarelli, konsulent Dr. Bajram Mejdiaj dhe Sejdo Harka. Libri fillon me shėnimin e autorit: “Ja kushtoj kėtė vėllim me poezi Liljanės sime tė shtrenjtė, qė mė ka qėndruar pranė pėr 40 vjet tė jetės sonė bashkėshortore, duke ndarė me mua vėshtirėsi dhe gėzime, por edhe duke mė mbėshtetur me pėrkushtim tė plotė nė rrugėn e krijimtarisė letrare”.

Pas leximit tė kėtij pėrkushtimi tė sinqertė, qė njėherazi na bėnė tė mendojmė pėr jetėn e qėndrueshme bashkėshortore dhe shenjtėrinė e saj, para syve tė mi kush e di pse shfaqet edhe njė pamje tjetėr, njė realitet negativ, qė e gjejmė me bollėk nė kohėt e sotme dhe qė na trondit: Si nė ekranet e televizorit, mė dalin pėrpara skena gjyqesh pa fund nė Tiranė dhe nė rrethe, gjyqe tė ndarjes sė ēifteve burrė-grua, qė pėr nga shumica dhe motivet e ndarjes, pėrbėjnė njė shqetėsim mbarėshoqėror si dhe prishje tė atyre ekuilibrave tė jetės bashkėshortore. Njė ēift, qė kishte vetėm 4 muaj martesė, ndahet me vendim gjyqi, se nuk ju “puqėn” karakteret?! Nuk ju “puqėn” karakteret, apo martesat nuk janė tė sinqerta qė nė zanafillė? Sepse, siē del, nė mjaft raste martesat nuk kanė bazė dashurinė e sinqertė dhe mirėkuptimin, por teka dhe interesa meskine, marrėdhėnie tė kushtėzuara dhe qė ndėrvaren nga pėrfitimet e pasurisė apo pėr shkak tė modaliteteve tė shfrenuara. Sikurse, disa lidhje bashkėshortore, shkojnė nė ndarje edhe pėr shkak tė dhunės barbare tė burrave patriarkalė ndaj grave tė pambrojtura, qė u mohohen tė drejtat mė elementare. Si pasojė vjen prishja, tronditja dhe shkatėrrimi i familjes, lėnia nė mėshirėn e fatit tė jetės sė fėmijėve, qė pėrbėjnė nė thelb edhe tė ardhmen e kombit.

Pikėrisht, me anė tė kėtij vėllimi tė shkėlqyer poetik, Viron Kona, me fjalėn e menēur dhe artistike tė shkrimtarit bashkėkohor, jep dhe shpėrndan nė hapėsirėn mbarėshqiptare ndėr tė tjera edhe mesazhin e shenjtėrisė sė jetės bashkėshortore, tė marrėdhėnieve tė pastra dhe tė shėndosha mes burrit dhe gruas. Mė kujtohen vitet kur kam punuar mėsues e drejtor shkolle nė Malėsinė e Gjakovės, veēanėrisht nė Gjimnazin e Zogajve. Kur dilja nėpėr fshatra dhe i kėshilloja bashkėfshatarėt e mi “Mos i poshtėroni vajzat e vogla duke u vėnė emrat: Ēbane (Ē`bėre qė nuk linde djalė, por linde vajzė!);Pulė (qėndrim pėrēmues, qė vajza tė jetė e bindur, kokulur, e urtė dhe pa fjalė); Bubė (femra tė jetė e vockėl si insekt); Shkurtė (tė jetė e fundit qė lind femėr, pas saj tė lindin vetėm djem). Gjithashtu i kėshilloja: Bashkėshorteve tuaja, u thėrrisni me emėr dhe jo: “A ndjeve?” (domethėnė “A mė dėgjove?”), “Ku je?” (pa i pėrmendur emrin); apo, i thėrrisnin bashkėshortes me emrin e fshatit nga vinin nuse dhe asnjėherė nė emrin e tyre: “Oj e Kolgecaj!”, “Oj e Zogajve?”, “Oj e Lekbibajve!” Kėshtu ishte zakoni, kanuni nė Malėsi, flasė pėr vitin 1964.
Nė vazhdim tė kėtij artikulli dėshiroj tė nėnvizoj bukurinė erotike tė poezisė “Mos mė thuaj s`tė thashė!” Vajza sheh nga Hėna,/e sheh, s`ia heq sytė,/pret me padurim,/t`i japė porositė. T`u bėfsha moj hėnė,/ndalu dhe mė prit,/dashurinė time,/bėje tufė me dritė! Pastaj, vajza e dashuruar bashkėbisedon me hėnėn pėr marrėdhėnien e saj me djalin qė dashuron. Me njė gjuhė tė bukur ndjenjash autori shprehė pėrfytyrimet e vajzės se si do t`i shkojė takimi me tė dashurin e saj: Siē e sheh moj hėnė,/po mė digjet xhani,/do t`i shkojė vetė,/le tė bėhet nami!/Nė gji do ta marrė,/do ta puth me mall,/nuk dua t`ia di,/ēdo tė thonė n`mėhallė./Mė tej e kupton,/ si do shkoj kjo punė,/atė qė do nisim,/do ta ēojmė nė fund./Si drerė e sorkadhe,/do rrokemi, do qeshim,/s`do lėmė gjė pa bėrė,/sa tė vijė mėngjesi.
Nuk e di pse mė bėri krejt pėr vete poezia “Mos u dorėzo!”, e cila tingėllon si njė thirrje optimiste: Mos u dorėzo!/Mė pėrsėriste babai,/kėshillėn e vyer,/tė jetės./ Kėshtu,/ gjyshi atij,/unė birit, bijės,/nipit dhe mbesės... Interesante janė poezitė qė marrin nė mbrojtje fėmijėt dhe rrėfejnė aspekte nga jeta e tyre e pafajshme fėmijėrore, ndėrkohė qė kujdesi dhe edukata e tyre duhet tė rritet dhe tė zhvillohet nė forma sa mė tė zhdėrvjellėta, duke shmangur gjithnjė rastet e keqtrajtimit dhe tė dhunės. Nė kėtė kuadėr, ka bukuri dhe vlera poezia: “Nė parkun lodrave”, njė poezi e thjeshtė por e natyrshme: Nė parkun e lodrave, luajnė fėmijėt,/hidhen, kėrcejnė, zhurmojnė me gaz,/njėri i hipėn kalit, tjetri makinės,/i treti imiton gjeneralin nė paradė....Dhe pasi pėrshkruan llojshmėrinė e lodrave, ku theksohen zgjedhjet dhe dėshirat qė kanė fėmijėt e qė janė tė shumta, autori pėrfundon me vargjet me kuptim mjaft domethėnės: Sytė u ndritin, u zgjohen pasionet,/nė startin e jetės hareshėm zhurmojnė, /botėn e tyre, botėn e sė ardhmes/me imagjinatė e fantazi e projektojnė. Po aq interesante ėshtė poezia “Gjyshi kokėfortė”, ku rrėfehen me humor dhe satirė dobėsitė e gjyshėrve nė rritjen e fėmijėve. Ata, ngaqė i duan shumė nipėrit dhe mbesat e vogla, i falin pėr gjithēka dhe i pėrkėdhelin me tepri`, duke nėnvleftėsuar veprimet dhe sjelljet negative tė tyre, qė duhen kritikuar me takt dhe kujdes, qė fėmija tė mos i pėrsėrit gabimet herė tjetėr: Fqinji i njė kati mė poshtė,/Banushi qė mbante bastun kur ecte,/gjyshin e Valbonės ndali nė shkallė,/me kujdes e takt i bėri njė vėrejtje:/“Nuk e di, o fqinj ē` ndodh lart te ju,/por bam-bum, dėgjojmė kur vjen mbrėmja,/mos vallė ajo mbesa, ēamarrokja e vogėl,/zhurmon duke luajtur me lodra?”/Gjyshi, qė s`pranon asnjė vėrejtje pėr mbesėn,/e kapi inati dhe i a ktheu me qesėndi:/“Pėrpara se pėr mbesėn time tė bėsh vėrejtje,/shko te doktori i veshėve, vizitohu, or zotėri!” Ai mendon se pėr pėrgjigjen e rreptė qė i dha fqinjit, nė familje do t`i jepnin tė drejtė, por, ata, nuk ishin nė njė mendje me tė, sepse vėrtetė vogėlushja i kishte bėrė ca zhurma dhe i kishte shqetėsuar fqinjėt e njė kati poshtė. Kur kritika ndaj gjyshit arriti kulmin, madje ai vihet nė loja nga gjyshja: Mbase, o plak, t`i vėrtet s`ke faj, /zhurmat mund tė mos i kesh dėgjuar,/se, pambukun qė vė nė vesh herė pas herė,/ duket qė brenda veshėve e ke harruar./Gjyshi vuri gishtat tek tė dy veshėt,/vėrtet me pambuk i kishte tė zėnė,/e, ndėrsa ata nė shtėpi vunė buzėt nė gaz,/ai gjithė zemėrim u mbyll nė dhomė. Poezia ėshtė mbajtur nė tone humori dhe dashamirėsie, si tė thuash “qesh e ngjesh”. Pas kritikave, gjyshi me sedėr tė lėnduar mbyllet i zemėruar nė dhomėn e tij dhe mbron ende me kokėfortėsi tė dukshme mendimin e tij: Nga dhoma dėgjohej zėri i gjyshit kokėfortė,/qė vente e vinte dhe thoshte i zemėruar:/“Sa herė qė dikush, vėrejtje pėr mbesėn do t`mė bėjė,/ unė veshėt me pambuk do t`i kem tė bllokuar!”
Kanė origjinalitet, art dhe vlera tė natyrshme edukative poezitė: “Pulėbardha”, “Zogjtė e pyllit me mua uji pinin”, “Pėrfitim nga mirėsia”, “Pėr njė fjalė e pėr njė thumb”, “Ajri ėshtė plot nerv e gaz”, “Nuk e gjen nė ēdo udhėkryq”, “Ruaju nga qeni i tėrbuar”, “Pendimi i vonė”, kjo e fundit tregon se njeriu duhet tė sillet mirė dhe t`i dėgjoj e respektojė prindėrit, pasi, kur vjen koha qė ata nuk janė mė, pendesa e vonuar nuk ka mė asnjė vlerė: Sa do tė doja qė dy prindėrve,/t`mos ua thyeja zemrėn kurrė,/por ē`e do se koha s`kthehet,/pendimi s`mė bėnė mė punė!
Ėshtė mjaft e ngrohtė poezia “Baulja e nėnės sime”. Nėna mbante atje sendet e saj mė tė ēmuara, ato nuk ishin xhevahire, flori apo sende tė arta, siē mund tė mendohej, por, sende tė vyera, qė familjet shqiptare i kanė ruajtur e trashėguar si kujtime tė shenjta nėpėr vite, dekada dhe shekuj. Tė tilla si flamuri, veshjet e lashta me qėndis-ma dhe filigran, vizatime kalash, vizatime me motive popullore floreale, unaza, piktura kalorėsish dhe trimash fisnikė: Nėna u pėrkul nė baule,/nxori prej andej njė flamur me shqiponjė,/Ky, tha, ėshtė flamuri i dasmės sime,/kur nga Berati erdha nuse me kalė nė Vlorė. Dhe nė vazhdim: E shikon, o bir, kėtė unazė tė florinjtė?/ Ėshtė nga kohė tė vjetra qė s`mbahen mend,/nusen kur ta marrėsh do t`ia vėsh nė gisht,/kurse ajo, nuses sė birit tuaj tė shtrenjtė. Poezia mbyllet me vargjet kuptimplote:Siē e sheh, o bir, baulja nuk ka flori,/as argjend dhe kartėmonedha me vlera,/veē kėto vogėlima qė mė ngjallin dashuri,/trashėgim nga koha jonė, pėr kohėt e reja...
Ngjall interes tė veēantė poezia “Vallja e ujqėrve”, ku autori godet rreptė luftėn e klaneve mafioze qė likuidojnė dhunshėm njėri - tjetrin, pėr pasuri dhe pushtet, por edhe pėr t`u lartėsuar padrejtėsisht, duke shtypur mė tė dobėtit. Me njė gjuhė tė lakonike, poeti krijon vargjet: N`pikė tė dimrit tė uritur,/kur bora gjithēka mbulon,/ia nisin valles sė njohur:/“Mė i forti mbijeton!”./Rreth rrotullohen nė vallen e egėr,/skėrmitin dhėmbėt, ulėrijnė,/ai qė nė valle pėrdhe rrėzohet,/qoftė i bekuar, ushqimi ynė! Njėri ra,/ “oh, ē`fatkeqėsi”!/S`kemi ē`bėjmė, /c`est la vie!/ Vaktet vijnė njėri pas tjetrit,/me potere vallja vazhdon,/nė kėtė botė kafshėsh tė egra,/“Mė i forti mbijeton”!
Poezia qė mbyll vėllimin titullohet “Njė ēift mėshteknash tė bardha”, tė cilėn autori ia kushton bashkėshortes sė tij tė shtrenjtė, Liljanės me 55 pranvera tė lumtura, njė poezi kjo plot dashuri dhe ndjenjė: Sot nė 55 - vjetorin e lindjes, /unė dhe e tėrė familja t`urojmė, /qofsh e lumtur pėrgjithmonė,/u bėfsh dhe 100 vjeēe Liljana jonė!/S`kėmbyem xhevahire pėr dashurinė,/veē zemrat si harta gjeografie i hapėm,/u betuam sinqerisht pėr besnikėrinė,/ rrėfyem ndjenjat dhe shpirtin e pastėr. Dhe nė vazhdim: Shtėpinė e kemi njė tempull tė shenjtė,/zjarrin nė vatėr kurrė s`e kemi shuar,/nė zemrat e njėri-tjetrit ngrohtė jetojmė,/me mirėkuptim dhe duar shtrėnguar./Kur ka ndodhur qė n`dimrat e jetės,/befas ėshtė shfaqur ndonjė ngricė,/pėrpara se dielli ta shkrijė me rreze,/e ka shkrirė zjarri i fortė i dashurisė.... Dhe, nė pėrfundim autori shkruan: Bashkė me mua t`urojnė,/Amantja, Anisa, Tolini, /vogėlushja Diorė bėn njė urim tė veēantė:/Jetė tė gjatė sa qielli nona Lili!”
Si ēdo libėr i shkruar me ndjenjė, zemėr tė pastėr e talent, edhe kėtė libėr nuk e lėshon nga dora, madje, gjatė leximit, tė lind dėshira tė bėsh edhe nėnvizime pėr gjėra qė nuk dėshiron t`i harrosh, herė -herė edhe i kthehesh faqeve qė ke lexuar. Nuk ėshtė njė libėr qė rrėshqet qetė dhe pa u ndjerė, si tė kėnaqesh me shijen e njė limonade dhe aq, por, leximi i librit mė krijoi idenė e lėvizjes sė gjėrave, ndjeva nė poezitė e tij nevojėn pėr ndryshim e zhvillim, ndaj duke u shprehur nė mėnyrė figurative, them se libri vrullon nė faqet e tij dallgė poetike, qė vėnė nė lėvizje mendimin, ashtu si dallga ndihmon lėvizjen e anijes nė det. Si mėsues dhe drejtues nė shkolla, shpreh mendimin se libra poetikė, si ky i Viron Konės, janė nga ato lloj librash, qė duhen rekomanduar pėr lexim edhe nėpėr shkolla, nė orė letrare, pasi edukojnė tė rinjtė me norma dhe koncepte tė natyrshme tė jetės, veēanėrisht tė dashurisė dhe jetės bashkėshortore. Libri bėn “thirrje” pėr tė ruajtur traditat mė tė mira tė popullit tonė, lidhur me qėndrueshmėrinė dhe bazėn e fortė sociale tė familjeve shqiptare. Sot, kur shohim disa aspekte ligjore apo sociale tė rritjes sė vigjilencės pėr mbrojtjen e grave dhe tė vajzave nga dhuna, nga paragjykimet apo nga qėndrimet kryeneēe dhe abuzuese dhe absurde tė disa burrave, ky libėr merr njė rėndėsi edhe mė tė madhe, ai ndihmon me gjuhėn e artit poetik, zgjimin e mėtejshėm tė shoqėrisė pėr tė mbrojtur liritė dhe tė drejtat e femrave shqiptare.

Ibrahim Hajdarmataj
Kryetar i OJF “Mėsuesi”,
Publicist
Tropojė


Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 30 vizitorë
Lexuar: 282 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Xhevahiret e njė shpirti tė trazuar
E shtunė, 13 janar 2018 - 21:39
Pėrkitazi me librin poetik tė Kujtim Matelit, „Qetėsojmė shpirtin e trazuar“, EMAL, Tiranė 2017. Kujtim Matelin e kujtojmė qė moti, qoftė nga librat e ...
Dy poezi nga Xhevahir Cirongu
E merkurė, 10 janar 2018 - 00:25
.
Rrustem Geci - ANKTH PĖR ĒAMĖRINĖ
E hėnė, 08 janar 2018 - 22:17
.
TĖ FLASIM ME NJĖ ZĖ, TĖ KEMI VETĖM NJĖ ZĖ, AT...
E shtunė, 06 janar 2018 - 03:51
“Edhe dega, kur shkėputet nga trungu qan, bėrtet, bėn “ krrau” ... Po kėrcet edhe trungu, bir, qan bėrtet...” Drama: “ Gjaku i arbrit ” Fadil Kraja...
Magjia e vargjeve tė njė poeteshe “tė panjoh...
E premtė, 05 janar 2018 - 06:06
Para do kohėsh dhe pikėrisht mė 08 dhjetor 2017, poetesha e talentuar Armela Hysi, nė Portalin “Fjala e lirė”, kishte botuar njė artikull, me titull “Njė u...
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi