Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Nė gjurmėt e njė romani tė pabotuar
Publikuar më 13 dhjetor, 2017 nė orėn 13:24 ( ) Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
8 Dhjetor 1990. Atė ditė ēifti sapo kishte zbritur nga treni nė kryeqytet. Blerina
kishte njė seminar mbi problemet e shkollės. Natyrisht edhe Arbėri nuk mund ta linte vetėm. Po ecnin drejt qendrės ku ndodhej salla nė tė cilėn do tė zhvillohej seminari. Njė lėvizje e pazakontė filloi nė rrugė. Shiheshin tė rinj dhe tė reja, burra dhe gra qė vraponin pėr diku. Arbėri dhe Blerina u shtangėn. Pėr ku vraponin vallė? Ndaluan njė djalosh qė po ecte pranė tyre dhe e pyetėn.

- Tek qyteti studenti, u pėrgjigj ai. - Filloi!
- Ēfarė filloi?
Djaloshi nuk u pėrgjigj. Kishte fluturuar.
Instiktivisht edhe ata u nisėn drejt vendit tė treguar nga djaloshi. E harruan fare
seminarin. Sa mė tepėr i afroheshin aq mė tepėr shtohej turma qė nxitonte pėr tė mbėrritur. Dėgjoheshin thirrjet entuziaste qė gjėmonin:
- E duam Shqipėrinė si gjithė Europa!
- A thua erdhi me tė vėrtetė dita jonė? – Pyeti veten Arbėri.
Blerina e dėgjoi dhe pyeti:
- Ēfarė thatė/
- I dėgjon? Janė ditėt e pėrmbysjes sė madhe.
Sė fundi arritėn. Sheshi ishte mbushur plot e pėrplotė me njerėz qė thėrrisnin dhe
brohorisnin. Sė fundi nė tribunėn e ngritur me kėtė rast hipi njė nga studentėt e universitetit tė kryeqytetit. Ai filloi tė fliste. Thelbi i fjalimit tė tij ishte njė ultimatum drejtuar qeverisė pėr pluralizėm politik, pėr ta bėrė edhe Shqipėrinė si gjithė Europa. Fjalėt e tij mezi dėgjoheshin nga brohoritjet e shumta qė nuk kishin tė sosur. Nė pėrfundim tė fjalės sė tij ai theksoi:
- Ne jemi pėr sistemin shumė partiak dhe do tė qėndrojmė deri nė fitoren tonė pėr kėtė
sistem. Liri, demokraci!
Dhe turma oshėtiu:
- Liri, demokraci! Liri, demokraci!
Oratorėt nuk kishin tė sosur. Midis tyre kishte edhe disa qė Arbėri i kishte parė duke
dhėnė kohėt e fundit intervista nė median televizive “Zėri i Amerikės“ tė cilėn ai e dėgjonte pėr ēdo ditė. Njė pjesė prej tyre kishin qemė funksionarė tė lartė. Njė pjesė tjetėr bij funksionarėsh. Kjo gjė sikur i shkaktonte njė ngėrē. Kėtė ia shprehu Blerinės. Ajo e vėshtroi drejt e nė sy dhe i tha:
- Kushdo ka tė drejtė tė hedhė poshtė tė keqen qė ka patur pėrbrenda dhe tė fillojė njė
jetė tė re.
- Mė fal, - iu pėrgjigj ai, - ke tė drejtė.
Nė podium u ngjit njė burrė me njė mjekėr tė vogėl dhe musteqe. Ēuditėrisht Arbėrit iu
duk si njė fytyrė e njohur.
- A e njeh? - E pyeti Blerina.
- Mė duket fytyrė e njohur por nuk arrij ta identifikoj.
- Ėshtė Ibrahimi.
- Ibrahimi? Paska lėnė musteqe dhe mjekėr?
- Po.
Ndėrkaq ai kishte filluar tė fliste:
- Tė nderuar studentė dhe qytetarė tė kryeqytetit! Mė lejoni t’ju pėrshėndes nė emėr tė
tė gjithė tė pėrndjekurve politikė tė Shqipėrisė, tė atyre qė sakrifikuan edhe jetėn e tyre pėr kėtė ditė tė shenjtė. Ne jemi nė krahun tuaj, ne jemi me ju!
Dhe vijoi tė ligjėronte e tė ligjėronte.
- O Zot! – pėshpėriti Arbėri - ēfarė po mė shohin sytė?
Blerina nuk foli. E la nė botėn e tij, nė ėndrrat e tij.
Oratorėt vazhdonin tė ndėrroheshin. Njė burrė e mori fjalėn. Filloi tė fliste me njė
gjuhė qė e rrėmbeu tė gjithė turmėn. Sa mė tepėr ligjėronte, aq mė tepėr turma ekzaltohej.
- Kush ėshtė ky? - Pyeti Arbėri.
Blerina heshti. Arbėri ktheu kryet nga ajo dhe po e vėshtronte.
- A e njeh? - Pyeti.
- Ėshtė kushėriri im, djali i Resulit.
- Djali i Resulit?
- Ka mbaruar shkencat politike. Ka zėvendėsuar tė atin qė ka dalė nė pension.
Arbėri zuri kokėn me tė dy duart. Sytė iu errėn. Nuk fliste dot. Papritmas u ndie njė zė:
- Arbėr!
Ktheu kryet. Para tij qėndronte doktor Istrefi. U pėrqafuan. Arbėri e prezantoi me
Blerinėn.
- Bashkėshortja ime, - dhe duke u kthyer nga ai azhdoi: - Doktor Istrefi, njė
nga shpėtimtarėt e shumė jetėve nė burg.
- Arbėri nuk iu lėshonte nga goja, - tha Blerina duke i dhėnė dorėn
- Mos harroni edhe qėndrimin tuaj dinjitoz, e nderuar! - Iu pėrgjigj ai.
- Ejani tė ikim, - ndėrhyri Arbėri.
U nisėn. Kur mbėrritėn tek sheshi kryesor i kryeqytetit Arbėri i shtriu dorėn doktorit dhe i
tha:
- Mirė u takofshim i dashur!
- Sonde nuk keni ku shkoni, - u pėrgjigj doktori. - jeni tė ftuar tek unė pėr darkė.
Ndėrkaq po afronte mbrėmja. Arbėri u mundua tė justifikohej gjoja me njė punė qė e
priste nė qytetin e tij dhe duhej tė ikte patjetėr, ndaj duhej tė nxitonin tė kapnin trenin e fundit. Por kėmbėngulja e doktorit e detyroi tė pranonte.
Familja e doktorit pėrbėhej nga e shoqja dhe djali me bashkėshorten dhe njė vajzė tre vjeēare. Kur e kishin arrestuar doktorin kishte dy vjet qė ishte martuar dhe e shoqja sapo kishte lindur. Kėshtu qė djali, sikurse dhe Arbėri, u rrit vetėm nėn kujdesin e nėnės dhe pa prezencėn e tė atit. Megjithatė edukata dhe morali nuk i munguan. Ato i ishin ngulitur nė shpirt nga e ėma qė sakrifikoi gjithshka pėr tė. Mbaroi gjimnazin por rruga pėr mė lart ishte e mbyllur. Pasi u lirua i ati, u martua me njė vajzė qė punonte nė ndėrrmarjen e tij, me tė cilėn u dashuruan. Si rezultat i martesės u lindi vajza qė u bė gėzimi i shtėpisė,
- Grua, - foli doktori sapo hynė nė shtėpi, - na pėrgatit njė darkė tė mirė por, mė
parė, sillna shishen e rakisė dhe gotat pasi ne meshkujt do e kthejmė nga njė gotė.
Bisedat nuk kishin tė mbaruar. Kujtonin kohėn e tmerrshme qė kishin kaluar nė errėsirėn e burgjeve apo tmerret e kampeve. Kujtonin shumė nga miqtė e pėrbashkėt qė i kishin mbyllur sytė larg tė afėrmve tė tyre dhe qė nuk kishin njė varr ku tė derdheshin dy pika lot. Por biseduan edhe pėr ditėt e sotme dhe pėr lėvizjen e madhe qė kishte shpėrthyer. Flisnin pėr lėvizjen por edhe pėr protagonistėt e saj. Kishte midis tyre shumė personalitete tė shquara tė vendit qė ia vlente t’i ndiqje, por kishte edhe sharlatanė tė politikės qė nuk kishin lėnė tė zezė pa bėrė dhe tani dilnin si ithtarė tė lirisė dhe demokracisė.
- A e dėgjove djalin e Resulit, - filloi Arbėri, - ka zėvendėsuar tė atin, drejtor nė
drejtorinė e sigurimit nė Ministrinė e Punėve tė brendėshme dhe sot ligjėron pėr liri dhe demokraci. Nga kush e kėrkon? Mos vallė nga vetja e tij? A thua ka harruar se ati i tij ka torturuar qindra njerėz, njė prej tė cilėve kam qenė edhe unė?
- Qetėsohu Arbėr, - foli doktori. – Koha do t’i eliminojė ferrat qė mbijnė rrugės.
- Po Ibrahimin e dėgjove, - vazhdoi Arbėri. - pa le, na fliste edhe nė emėr tė tė
pėrndjekurve politikė. Kujt tė pėrndjekur? Mos vallė tė atyre qė i spiunoi dhe i futi nė burg?
- Dale tė hapim televizorin se erdhi ora e revistės televizive, - tha doktori duke
dashur tė ndėrrojė bisedėn.
Spikerja e televizionit po fliste pėr njė takim qė udhėheqėsi i partisė dhe i shtetit kishte organizuar me drejtuesit e protestės. Nė atė ēast fjalėn e kishte studenti qė hapi manifestimin. Ishte njė djalė trim. Pa ia bėrė syri tėrr po ia pėrplaste nė fytyrė udheheqėsit. Ai mundohej me njė dhelpėri tė ulte tonet e bisedės, por ishte e kotė. Midis tė pranishmėve dalluan edhe figurat e Ibrahimit dhe djalit tė Resulit.
Atė mbrėmje ndenjėn duke biseduar deri nė mesnatė.

Reshat Kripa

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 28 vizitorë
Lexuar: 170 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Xhevahiret e njė shpirti tė trazuar
E shtunė, 13 janar 2018 - 21:39
Pėrkitazi me librin poetik tė Kujtim Matelit, „Qetėsojmė shpirtin e trazuar“, EMAL, Tiranė 2017. Kujtim Matelin e kujtojmė qė moti, qoftė nga librat e ...
Dy poezi nga Xhevahir Cirongu
E merkurė, 10 janar 2018 - 00:25
.
Rrustem Geci - ANKTH PĖR ĒAMĖRINĖ
E hėnė, 08 janar 2018 - 22:17
.
TĖ FLASIM ME NJĖ ZĖ, TĖ KEMI VETĖM NJĖ ZĖ, AT...
E shtunė, 06 janar 2018 - 03:51
“Edhe dega, kur shkėputet nga trungu qan, bėrtet, bėn “ krrau” ... Po kėrcet edhe trungu, bir, qan bėrtet...” Drama: “ Gjaku i arbrit ” Fadil Kraja...
Magjia e vargjeve tė njė poeteshe “tė panjoh...
E premtė, 05 janar 2018 - 06:06
Para do kohėsh dhe pikėrisht mė 08 dhjetor 2017, poetesha e talentuar Armela Hysi, nė Portalin “Fjala e lirė”, kishte botuar njė artikull, me titull “Njė u...
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi