Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Nė Zagreb u mbajt seminari rajonal i mėsuesve nė diasporė
Publikuar më 15 dhjetor, 2017 nė orėn 19:31 ( ) Prof. Hazir Mehmeti | Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
Organizuar nga Ministria e Diasporės dhe mbėshtetur nga trupi i mėsuesve shqiptarė nė Kroaci, shoqata e veprimtarė shqiptarė, u mbajt seminar ku morėn pjesė mėsues nga Austria, Greqia, Italia, Kroacia, Sllovenia, Gjermania dhe Zvicra. Punimet e seminarit u mbajtėn nė hotelin Phoenix nė Velika Goricė, periferia e Zagrebit. Moderimi i programit shqip dhe kroatisht u bė nga mėsuesi Mendu Imeri i shoqėruar nga znj.Leonoara Zenuni.

I pranishėm ishte dhe zėvendėsministri nė Ministrinė e Diasporės, Faruk Nura, i cili nė fjalėn e tij pėrshėndetėse mes tjerash tha: “Ministria e Diasporės ka njė mesazh shumė konkret pėr ju, projekt - programet qė organizoni me qėllim tė ngritjen e vetėdijesimit rreth kulturės e gjuhės shqipe, ne do i mbėshtesim. Republika e Kosovės funksionon si shtet dhe ne do funksionojmė me njė logjikė shtetėrore.” Nga kjo ministri si organizatore ishte i pranishėm dhe drejtuesi i dikasterit pėr mėsimin plotėsues Ymer Avdiu, hartuesi dhe koordinatori nė pėrpilimin e realizimin e programit tė seminarit. Nga Ministria e Arsimit tė Kosovės pėrshėndeti Nuhi Gashi. “Ėshtė e dhembshme qė sot nga 50 % e shqiptarėve qė jetojnė nė diasporė tė kemi vetėm diku rreth 1,5 % tė fėmijėve tė moshės sė arsimit tė detyrueshėm qė ndjekin mėsimin shqip. Modeli mė i mirė nė pėrkujdesjen kulturore e arsimore ėshtė shkolla.” Nga ambasada e Shqipėrisė nė Kroaci pėrshėndeti Ilir Qorrri: “Jam i nderuar qė gjendem nė mesin tuaj sepse kauza e juaja, njėra nga mė e rėndėsishme, gjuha shqipe tė transmetohet brez pas brezi, ky ėshtė edhe qėllimi ynė i pėrbashkėt. Me marrėveshjet e fundit mes dy shtet tona do mbėshtet mė fuqishėm mėsimi shqip nė diasporė” Ifete Ēeku, sekretare, pėrshėndeti nė emėr tė Ambasadės sė Kosovės nė Kroaci: “Kam filluar karrierėn time me mėsuesinė dhe mė lejoni tė ju uroj nga zemra pėr pėrkushtimin tuaj, punėn tuaj fisnike qė bėni pėr ruajtjen e gjuhės amtare. Isha mėsuese nė periudhėn e pushtimin tė Kosovės nga pushteti kriminal serb i drejtuar nga krimineli Slobodan Millosheviqi, Dhe, vetėm ai qė e ka ndier nė lėkurėn e vet pėrvojėn e mėsuesit nė kėto rrethana, e di se sa i rėndėsishme ėshtė pėr njė komb tė mėsuarit e gjuhės amtare”.
Seminari u cilėsua nėn patronatin e deputetes shqiptare nė parlamentin e Kroacisė, Nermina Lekaj Pėrlaskaj e cila i pėrshėndeti pjesėmarrėsit duku u dėshiruar sukės seminarit. “Ne folėm, sa e vlefshme ėshtė mėsimi i gjuhės sonė me tė cilėn ne do ruajmė identitetin, traditėn dhe kulturėn tonė. Nė takim me njė deputet nė parlamentin europian para disa ditėsh, sugjerimi i tij ishte qė t’i ruajmė vlerat madhėshtore, gjuhėt e popujve tė vegjėl nga zhdukja. E pėrgėzova pėr mėsimin e tij, por e pyeta: “Ku ėshtė pėrkujtesa ndaj ēamėve nė Greqi, gjuhės e kulturė sė tyre si banorė autokton, pasi ai foli pėr vlera evropiane dhe pėrmendi atė vend. Ai nuk pati pėrgjigje”. Nė hapje pėrshėndetėn mėsuesit; Hazir Mehmeti nga Austria, Vera Xhafa Haliti nga Sllovenia, Mustaf Krasniqi nga Gjermania, Merita Hida Ymeri nga Greqia, Hamzė Morina nga Zvicra, Rajmonda Popaj nga Italia, Florina Lumezi. nga Kroacia. Esat Qollaku, kryetar i Unioneve: “Ledhatimi i gjuhės shqipe na bėnė krenar qė jemi shqiptari, mėsuesit janė mė meritorėt nė ruajtjen dhe kultivimin e gjuhės sonė”. Nadica Zuzan, zėvendės kryetare e bashkisė (zhupan) sė Zagrebit: “Nė emėr tė Bashkisė sė Zagrebit dhe emrin tim pėrzemėrsisht i pėrshėndes mėsuesit dhe zyrtarėt e pranishėm. Uroj organizatoret qė kanė zgjedhur Zagrebin si vend i seminarit ku jetojnė rreth tetėdhjetė mijė shqiptarė." Prof.Dr. Maksimiliana Baranqiq, studiuese dhe veprimtare nga Zara e cila foli nė gjuhėn arbėreshe mes tjerash tha: “Zemra ime sonte ėshtė e plotė dhe ėshtė me ju.” Kryetari i Kėshillit Shqiptar tė Prefekturė sė Zagrebit, Adem Zenuni: “Me vjen mirė qė jemi mbledhur kėtu nė rrethin tonė ku kemi nevojė pėr mbėshtetje tė mėsimit shqip dhe aktivitetet tona kulturore.” Selim Mulliqi nga Trieshta.”Ju mėsues jeni kalorės tė shkronjave shqipe nėpėr Evropė pėr tė ruajtur identitetin dhe gjuhėn shqipe. Ky rrugėtim i juaj do jetė i shėnuar si detyrė e shenjtė shekujve.” Viktor Ramaja, nga Istra: “Nga Istra pėrshėndetje pėr ju qė bėni shumė pėr gjuhėn e bukur shqipe” Seminaristėt i pėrshėndeti gjithashtu Snjezana Ruklic, nga shkolla fillore “Eugena Bumcic” nė Velika Gorica.
Nė pjesėn kulturore, nxėnėsit shqiptar Anesa, Enisi, Kristi, Edisoni recituan vjersha tė pėrgatitur nga mėsuesja nikoqire, Melita Oreshkoviq. Ndėrsa nga nxėnėsit e shkollės fillore “Eugena Bumcic” u dha njė program artistik i bukur me motive nga tė Turopoljes dhe nga Prigorja Shoqata Kulturore Duēeci. Aktori Leonard .Hamitaj doli me monologun e njohur “Plisi” i cili u prit me duartrokitje.
Nė seancėn e ditės sė dytė me kumtesat e tij u paraqit Ymer Avdiu:”Rėndėsia e shoqatave-kėshillave tė mėsuesve dhe e bashkėpunimit rajonal pėr organizimin e mėsimit plotėsues nė diasporė. Seminaret rajonale, pėrkundėr vėshtirėsive nė organizimin e tyre, kanė rol me vlerė nė kėmbimin e pėrvojave, njohjeve dhe hulumtimit tė mundėsive nė ngritjen e cilėsisė sė mėsimit plotėsues nė diasporė. Ministria e Diasporės do pėrkrah fuqishėm projektet konkrete.
Nga vendoret, Nada Zidar-Bogadi, kėshilltare dhe eksperte nė Sektorin pėr pakicat nė Ministrinė e Arsimit tė Kroacisė mbajti ”Rregullativat e mėsimit nė gjuhėn e pakicave nė Kroaci”. Ajo shpjegoi si funksionon sistemi shkollor nė Kroaci me theks gjuha e pakicave kombėtare. Organizimi ligjor sipas modeleve A, B dhe C ishte interesant dhe shembull edhe pėr vendet tjera. Prof. Andrija Kuric, kėshilltar pėr mėsimin e gjuhės sllovake (Osijek) doli me kumtesėn e tij: ”Sllovakėt dhe mėsimi i gjuhės sllovake sipas modelit C” Ishte njė temė me dobi tė pasurimit tė pėrvojės nė angazhim se si duhet pėrpjekur pėr realizimin e kėrkesave tė komunitetit qė pėrfaqėson.Prof.dr. Maksimiliana Barancic mbajti kumtesėn prej praktikės sė saj mėsimore nė mėsimdhėnien e arbėrishtes nė Zarė. ”Ora mėsimore nė gjuhėn arbėreshe”. Ajo ėshtė autore e tekstit tė rrallė sot “Teksti i tė folurit arbėrisht, arbėrishte – kroatisht dhe kroatisht – arbėrisht” Nuhi Gashi: “Formati ndėrkulturor i orės mėsimore. Deri te kompetencat pėrmes komplemenitaritetit didaktik/kurrikular” Njė temė e gjerė nė konceptin organizativ didaktik e pedagogjik, jo vetėm njėorėshe e cila u analizua nė grupe pune. Vera Xhafa Haliti (Slo): ”Pėrvoja me vėshtirėsitė e ambientimit tė nxėnėsve dhe prindėrve nga Kosova dhe Maqedonia nė shkollat sllovene dhe shoqėrinė sllovene”. Njė temė nga realiteti i rrethit ku ajo jeton, me theks nė kundėrthėniet kulturore dhe niveli arsimor i prindėrve tė nxėnėsve nė pėrgjithėsi dhe problemet konkrete nė veēanti. Nga Tirana u paraqit Blerta Avdia me kumtesėn “Kur legjendat thėrrasin nė tokėn mėmė”. Njė temė pėrmbajtjesore nė kontekstin mėsimor, edukativ e kulturor. Hazir Mehmeti, mbajti temėn nga praktika mėsimore. “Pėrgatitja pėr orė mėsimore heterogjene”. Pothuaj tė gjitha klasat mėsimore nė diasporė janė heterogjene ku gravitojnė nxėnės nga klasa e parė deri nė tė nėntėn, andaj pėrgatitja dhe organizimi i orės mėsimore do pėrgatitje tė lartė nga ana e mėsuesit. Miradije Berishaj mbajti kumtesėn:”Roli i ekskursioneve mėsimore njohėse nė atdhe nė ruajtjen e identiteti dhe lidhjen me atdheun e tė parėve”. Njė temė e ilustruar. Mėsueset nga Greqia, Merita Hida-Ymeri dhe Eva Paloka paraqiten me temėn nga ora praktike e mėsimit, “Metodologji tė mėsimdhėnies dhe teoritė e tė nxėnit. Orė e xhiruar, ndėrthurja e roleve mėsues nxėnės” Njė temė e kapshme nga praktika e begatė mėsimore nė rrethana specifike tė klasės heterogjene. Pėr seminaristėt ishte siguruar vizita nė muzeun etnografik nė Turopolje dhe koncerti festiv i Ditės sė Kordinimit tė Pakcave Etnike nė Kroaci. Aty ishin tė prezantuar dhe shqiptarėt nė zhanrin e muzikės klasike me dy kėngė me motive arbėreshe nga Kalabria.
Ishte njė seminar me vlerė, i organizuar nė njė ambient mikpritės. Mjerisht disa nga tė lajmėruarit nuk morėn pjesė edhe pse ishin pjesė e programit dhe rezervimeve nga organizatori. Na duhet tė mėsohemi ca, huqet e tekat personale tė mos i bėjmė tė dėmshme pėr organizimi tonė me aq sakrifica. Njė e metė e madhe e tė gjitha seminareve rajonale dhe atij vjetor nė vendlindje qė kumtesave nga praktika mėsimore u jepet kohė e shkurtėr dhe ē ’vlerėsuese nga planifikuesit, kur dihet se ato janė brumi i asaj pėr ēka thirret seminari.

8 – 10 dhjetor 2017, Zagreb

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Prof. Hazir Mehmeti
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 28 vizitorë
Lexuar: 112 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Xhevahiret e njė shpirti tė trazuar
E shtunė, 13 janar 2018 - 21:39
Pėrkitazi me librin poetik tė Kujtim Matelit, „Qetėsojmė shpirtin e trazuar“, EMAL, Tiranė 2017. Kujtim Matelin e kujtojmė qė moti, qoftė nga librat e ...
Dy poezi nga Xhevahir Cirongu
E merkurė, 10 janar 2018 - 00:25
.
Rrustem Geci - ANKTH PĖR ĒAMĖRINĖ
E hėnė, 08 janar 2018 - 22:17
.
TĖ FLASIM ME NJĖ ZĖ, TĖ KEMI VETĖM NJĖ ZĖ, AT...
E shtunė, 06 janar 2018 - 03:51
“Edhe dega, kur shkėputet nga trungu qan, bėrtet, bėn “ krrau” ... Po kėrcet edhe trungu, bir, qan bėrtet...” Drama: “ Gjaku i arbrit ” Fadil Kraja...
Magjia e vargjeve tė njė poeteshe “tė panjoh...
E premtė, 05 janar 2018 - 06:06
Para do kohėsh dhe pikėrisht mė 08 dhjetor 2017, poetesha e talentuar Armela Hysi, nė Portalin “Fjala e lirė”, kishte botuar njė artikull, me titull “Njė u...
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi