Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Pse Serbėt u bėnė vasal tė parė, tė Perandorisė Osmane!
Publikuar më 19 janar, 2019 nė orėn 15:52 ( Para 29 ditė e 14 orėve ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Nė Betejėn e Maricės, ku u ndeshėn mė 26 shtator 1371, sllavėt e Gadishullit Ilirik (Serbėt dhe Bullgaėt etj) me Perandorinė Osmane, pas mposhtjes dy princėt serb, pranuan nėnshtrimin. Ata u bėnė vasal tė Perandorisė Osmane, duke i dhėnė kontribut edhe nė ushtar pėr zgjerimin e kėsaj perandorie. Ky rast shėnon rastin e parė qė Ortodoksizmi bashkohet me Islamin, pėr t’iu kundėrvėnė Europės (nėnkupto katolicizmit). Kėtė rrugė do ta ndjeknin tė gjithė ortodoksėt e Gadishullit Ilirik.

Nė Betejėn e Kosovės, mė 1389, po ashtu ishte princi tjetėr serb, qė tradhtoi Aleancėn e tė Krishterėve (katolik dhe ortodoks tė Ballkanit), dhe si rrjedhojė e sė cilės Perandoria Osmane arriti tė fitonte kėtė betejė! Kjo betejė tregon shumė informata tė rėndėsishme, sidomos sa i pėrket raporteve dhe preferencave tė ortodoksėve sllav, karshi katolicizmit (Shqipėtarėve, si tė vetmit katolik, pėrfaqėsues tė civilizimit europian) dhe raporteve me islamin. Ishin tė parėt ortodoksėt qė krijuan afėrsi me botėn islame (nėnkupto Perandorinė Osmane), prej nga deri mė sot, i dėgjojmė sllavėt qė thonė:” mė i afėrt ėshtė muslimani sesa llatini (katoliku)” dhe anasjelltas i dėgjojmė islamikėt (madje edhe islamikėt shqipfolės), qė thonė:” mė i afėrt ėshtė shkau ortodoks sesa Shqipėtari katolik!”
Pas Serbėve kėtė rrugė do ta ndjeknin tė gjithė ortodoksėt e Gadishullit Ilirik-Ballkanik!
Mė 29 maj 1453, Sulltan Mehmeti hyri nė Konstantinopojė, ku Katedralėn e Konstantinopojės e ktheu nė Xhaminė e Shėn Sofisė, duke deklaru si kryeqytet tė Perandorisė Osmane dhe duke konsideru veten si trashėgimtar ligjor tė Perandorisė Romake. Sulltani falė inxhinierit Orban, i cili ndėrtoi 3 topa gjigandė, tė panjohur deri nė atė kohė, ishte arma kryesore qė mposhti muret e Konstantinopojės. Me rastin e ēarjes sė mureve dhe mbi gjitha efektit psikologjik qė shkaktonin kėto armė tė panjohura deri atėherė- topat gjidand (pėr nga kalibri dhe forca shtatėrruese), u arrit mposhtja e Perandorit Konstantin XI Paleologu me 8.000 kėshtjellarėt qė e mbronin! Forca osmane ishte mes 75.000-100.000 rrethues. Mbrojtėsit e Konstantinopojės, nuk pranuan vasalitet, mbrojtje dhe aleancė nga Europa, ngaqė ishte tepėr e theksuar edhe armiqėsia sidomos kundėr Vatikanit.
Mė 1 qershor 1453, vetėm 3 ditė pas rėnijės sė Konstantinopojės, Sulltan Mehmet Pushtuesi, ia bleu rrobet fetare Genadiusit dhe u zhvillu procesioni i Patriarkut tė Konstantinopojės. Pajtoi Islamin me Krishterimin Ortodoks, duke e thellu edhe mė shumė ndarjen mes Krishterimit katolik me atė Ortodoks (e cila ndarje qė nga 1054 nė vazhdimėsi u thellu)!

Ēėshtja filloi mė herėt, me ndarjen e Kishės, mė 1054, nė Kishėn Katolike dhe Ortodokse, kjo ndarje u thellu edhe mė shumė nė Gadishullin Ilirik. Sllavėt shumica mbetėn nė Kishėn Ortodokse, rroli i kishės sė tyre ishte tejet i fuqishėm. Madje Car Dushani edhe nė Kodin e tij, e kishte pėrligj gjenocidin kundėr katolikėve (qė ishin vetėm Shqipėtarėt). Kodi i tillė, ishte akti i parė gjenocidal i pėrpiluar nga Kisha Ortodokse Serbe, nė zhdukjen e Shqipėtarėve katolik, pastaj ēdo memorandum, elaborat, projekt dhe ligj shovenist serb, do pėrshkohej nga kjo frymė! Kisha Ortodokse serbe, ishte helmuar nga shovenizmi i saj anti-Europian, sa qė Shqipėtarėt katolik, nė Gadishullin Ilirik i shihte si rrezikun mė serioz, shkaku qė Principatat a vendet Europiano-perėndimore do mund tė pėrdornin Atdheun tonė, si trampolinė pėr Kryqėzatat anit-islamike (nėnkupto edhe anti-ortodokse)!
Kjo besohet dhe bazohet sipas gjitha burimeve historike, qė ishte aryseja pėrse serbėt ishin tė parėt qė pranuan vasalitetin ndaj Perandorisė Osmane, e nuk pranuan vasalitet dhe as aleanca me vendet Europiane (katolike)! Tė njejtėn rrugė do e ndjeknin edhe tė gjithė tė krishterėt tjerė ortodoks, siē ndodhi edhe me grekėt, bullgarėt etj. Andaj shkaku i kėsaj, edhe do shquheshin nė gjenocidin kundėr “katolikėve”, pra kundėr Shqipėtarėve, dhe pėr mė shumė shihet interesi i Kishės ortodokse serbe, nė islamizimin a tjetėrsimin fetar nga katolicizmi i Shqipėtarėve. Andaj kisha ortodokse serbe ka frikė nė shpirt qė t’i shohė Shqipėtarėt si katolik!
Madje edhe Osmanėt e nuhatėn kėtė, sa qė sulltanėt ishin tė njohur pėr aplikimin e parimit “pėrēaj e sundo!” Duke e pa qė Kisha Ortodokse (popullata ortodokse dhe klerikėt e Kishės Ortodokse ishin tejet tė armiqėsuar me katolikėt mė shumė preferonin Islamin sesa Vatikanin). Andaj tė gjithė kėta pranuan mė parė t’i dorėzohen Sulltanit Osman, e jo tė pranonte Vatikanin. Kjo e shtyri Sulltan Mehmetin qė ta lejonte Kishėn Ortodokse tė kishte autonomi pėr tė pėrfitu besnikėrinė e tyre. Pastaj duke e parė qė pjesa mė e madhe e Gadishullit Ilirik, tashmė shtrihej nėn autoritetin e Patrikanės sė Stambollit (pra ishin tė ritit ortodoks) dhe vetėm Shqipėtarėt bėnin pėrjashtm. Sulltan Mehmet Pushtuesi e vendosi Genadius Skolarius si Partiark tė Konstantinopojės, ndryshe quhej edhe Genadiusi II apo Georgios Kourtesios Scholarios, ishte Partiarku mė anti-Perėndimorė, kundėrshtuesi mė i madh i Bashkimit tė Kishave dhe unifikues mes ortodoksėve (veēmas grekėve) dhe islamikėve (Osmanėve). Ky Patriark i pėrbetuar dhe mirėnjohės pėr Autonominė e Kishės Ortodokse nėn Perandorinė Osmane, do ushtroj terror mbi besimtarėt katolik nėn kėtė Perandori, madje edhe pėrmes besimtarėve ortodoks!
Bashk-sundimi Osmano-islamik dhe orodoks (sllavo-grek), pėr mbi 550 vite nė Gadishullin Ilirik, konsistoi qė gjenocidi tė orientohej vetėm kundėr Shqipėtarėve. Nė ndarjen e Perandorisė Osmane, sipas Mileteve, tė krishterėt ortodokės u quajtėn “rum”, nė kėtė periudhė u ushtru terror i vazhdueshėm kundėr katolikėve qė tė konvertoheshin nė ortodoks! Derisa pjesa mė e madhe e Gadishullit Ilirik ishte e pushtuar nga Osmanėt, tė vetmit tė Krishter Katolik, ishin Shqipėtarėt! Pra si Sulltanati ashtu edhe Patrikana e Stambollit (ortodoksėt sllavo-grek), i shihnin Shqipėtarėt si tė vetmin rrezik potencial, sidomos pėrmes zbarkimit nga Deti Adriatik nė portet Shqipėtare, tė flotave Europiane, nė nisjen e Kryqėzatave anti-islamike dhe anti-ortodokse. Kėta i bashkoi “armiku i pėrbashkėt” qė i quanin Shqipėtarėt katolik (edhe pse disa burime thonė qė edhe nė kėtė kohė njė pjesė e Shqipėtarėve ishin ortodoks, tė ortodoksizuar me dhunė nga Car Dushani dhe Patrikana e Stambollit)!
Rreth 8 kryqėzata Europiane, ndodhėn nė vitet 1096-1270, ku Deti Adriatik, bregdeti Shqipėtar( nga veriu deri nė Peloponez), nė shumicėn e kėtyre kryqėzatave pėrdorej si port zbarkimi dhe pikė nisje tė operacioneve ushtarake! Madje edhe planifikimi i kryqėzatave tė mėvonshme, deri edhe Kryqėzata e planifikuar qė tė udhėhiqej nga Atleti i Krishtit-Engjulli Mbrojtės i Europės dhe veēmas i Shqipėtarėve (Gjergj Kastrioti), pikėfillimi kishin Atdheun Shqiptar. Kėto bėnė qė frika e Patrikanės sė Stambollit (ortodoksėve sllavo-grek) dhe e njejta frikė edhe e islamikėve Osman, tė ishte reale.

Skender Jashari

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Nuk është vlerësuar deri më tani!
Lexuar: 152 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
PĖRVJETORĖ QĖ S“HARROHEN KURRĖ!​​
E premtė, 15 shkurt 2019 - 01:20
Sot ėshtė 19 vjetori i rėnies heroike tė dėshmorit, Avni Haradinaj nga katundi Koshtovė, rrethi i Mitrovicės. ​​ Me ndjenjat e dhembjes dhe tė...
Nė pėrkujtim tė Arben Xheladinit e Mon Balajt
E hėnė, 11 shkurt 2019 - 00:03
(Kėtu e 12 vite mė vite mė parė!) ... Kėtu e 12 vite mė parė, nė gjirin e Kosovės u hapen dy varre! Liria e Kosovės serish u pėrgjak, Kosova ...
GJAKU I TĖ RĖNĖVE PĖR LIRI – ĖSHTĖ AMANET!
E premtė, 08 shkurt 2019 - 02:29
PĖRVEJTORĖ LAVDIE Sot u mbushėn 35 vjet, nga rėnia pėr tė mos vdekur kurrė e militantit tė Frontit Nacional-Ēlirimtar shqiptar, Dėshmorit Bajram Hajrush...
“Drenica” Durrės – 20 vjetori i Qėndrės sė m...
E martė, 22 janar 2019 - 18:19
Nė themelet e ngjarjeve tė mėdha tė historisė mė tė fundit tė popullit shqiptar, si njė pasuri e ēmueshme, e pashlyeshme dhe e paharrueshme nė histori qė...
Pse Serbėt u bėnė vasal tė parė, tė Perand...
E shtunė, 19 janar 2019 - 15:52
Nė Betejėn e Maricės, ku u ndeshėn mė 26 shtator 1371, sllavėt e Gadishullit Ilirik (Serbėt dhe Bullgaėt etj) me Perandorinė Osmane, pas mposhtjes ...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2019 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi