Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Poeti, publicisti, tregimtari Xhevahir Cirongu
Publikuar më 15 maj, 2019 nė orėn 00:18 ( Para 5 ditė e 2 orėve ) Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
Doli nga shtypi libri i 12-tė i shkrimtarit Xhevahir Cirongu, duke plotėsuar kėsisoj njė dyzinė nė kolonėn e tij botuese e tė suksesshme deri mė tash nė harkun kohor 2005- 2018, dmth ka botuar vit pėr vit.Ky libėr i ri, sipas autorit, tenton, realizon e shpėrndan natyrshėm vakumin e grumbulluar prej tij nė kohė dhe hapėsirė nė detyrėn fisnike, delikate e tė vėshtirė tė gazetarit; prandaj me tė drejtė shkrimtari e ka titulluar ‘’Udhė nė kohė…’’.

Kjo, veē tė tjerash, na kujton tė madhin Dritėro Agolli nė fillimet e tia tė para letrare, nėse kujtojmė vėllimin e parė poetik ‘’Nė rrugė dola’’ tė vitit 1958; pastaj ‘’Hapat e mia nė asfalt’’ tė vitit 1961; mė pas ‘’Shtigje malesh e trotuare ‘’ tė vitit 1965. Kurse Xhevahiri ynė modest, nė fqinjėsi krahinore me tė madhin Agolli, ka ecur nė udhėn letrare me hapin e matur tė milingonės punėtore tė dheut, e cila plot pėrpjekje e ēon kokrėn e grurit nė folezėn e sigurtė duke sfiduar pėrherė atė gjinkallėn zhurmtare, landraqe e aspak letrare qė pėrpos dembelizmit tė saj vegjetues, mbetet urie; madje paturpėsisht troket nė derėn bujare tė milingonės pėr njė kore bukė ēdo dimėr tė pėrvitshėm!
Bėra kėtė paralelizėm tė pėrafėr, sepse nė tė 12- tė librat e Xhevahir Cirongut fryn lirizmi spontan, shpirtėror dhe i motivuar i trevės nga buron, gėrshetuar me epizmin heroik shqiptar, ndėrkrahinor, kosovar e mbarėkomėtar. Mua qė mė ra barra e rėndė e redaktorit tė paanshėm tė analizės sė kėtij vėllimi publicistiko-letrar pėrzgjedhur kėmbėngulshėm nga vetė autori, mė del sakaq pėrpara sysh ajo lartėsi qiellore Tomorrike pėr tė ravijėzuar linjat nė fjalė.Dhe ja, analiza ime e pėrmbledhur:
Sė pari,i nderuari lexues, autori Xh. Cirongu e ka origjinėn burimore nga fshati Leskovė i Tomorricės sė Skraparit, pra nga njė trevė e begatė disaplanshe, shtrirė nėn hijerėndin mal tė Tomorrit. Dhe, ashtu sikurse ky kryemal i bekuar froni i perėndive, pėrthith e shpėrndan fort bukur rrezet mėngjesore mbrėmėsore rreth e qark nė njė hapėsirė tė pamatė; ashtu edhe autori ynė Xh. Cirongu reflekton me librin e tij mė tė ri njė mozaik tė pasur shkrimor tematik, shtrirė nėpėr trevat shqipfolėse qė nga Kosova martire e deri tek Ēamėria fisnike. Gjithashtu, qė nga Lura e Dibrės, Vlora e Pavarsisė dhe mėsonjtorja e parė e Korēės deri tek mėsuesit e spikatur e tė dekuruar delvinjotė e picariotė; deri nė Durrėsin antik e metropolitan ku hulumton ai vetė si krijues i mirėfilltė nė pėrbėrje tė Klubit tė shkrimtarėve dhe artistėve sėtoku me ne tė tjerėt, qysh prej 11 vitesh tė themelimit tė veprimtarisė intensive vlerashumė tė bashkėsisė sonė prej krijuesish tė zellshėm.
E nisa me vendlindjen e autorit, sepse sipas meje H. Sh, ajo ėshtė ngjizja e parė, zanafilla e cicėrimave tė para poetike tė autorit tonė dhe tė ēdo krijuesi nė kėtė botė njerėzore ku ēelin sythat e parė tė pemės krijuese. Pikėrisht, pėrms esesė poetiko-prozodike ‘’Guri i vendlindjes’’ ( nė fq. 14 tė faqosjes sė librit), ai motivon e shpėrfaq mall e dhimbje pėr vendlindjen duke binjakėzuar shpirtin e vet poetik me atė tė poetes emigrante me rrėnjėt tomorricare Vjollca Koni Ajasllari, pėrms vargjeve tė skalitura:
‘’Mė prit tė shoh majėn e Tomorrit/, tė hedh sytė mbi Elbasan, Korēė, Gramsh, Skrapar/, mbi krejt Shqipėrinė siē bėnė Frashėllinjtė atdhetarė…’’ Dhe poeti Xhevahir thur: ‘’ Qenka zhur e prush/ ajo kėngė e bukur/, gjoksin plot seē ma mbush…’’. Shkurt, guri i vendlindjes na portretizohet si gur mulliri qė bluan bukėn e jetės, kurse jazet ujrambledhės tė tij, njė sinfoni e pambaruar. Unė, redaktori i kėtyre paragrafėve, do tė shtoja sentencė vetiake se: edhe pse emigrojmė nga fshati nėpėr qytete e shtete e kontinente, djepvarrin vendlindės e bartim pėrgjithmonė me vete!... Vendlindja ėshtė guri i themelit, ekzistenca dhe mbijetesa kulmore. Kjo tė mbush me krenari pėrmes qėndresės sfidante tė nėnės heroine Xhemile Hazis Kolgjegja, masakruar barbarisht pėr sė gjalli nė dheun e zi me fėmijėn nė bark nga pushtuesit austro- hungarezė gjatė Luftės I Botėrore, mė 28 korrik 1916 sėbashku me 108 banorė qėndrestarė burjanė. Xhemilja martire ishte nga Krej-Lura, vendlindja e Dom Nikollė Kaēorrit, n/kryetarit tė Qeverisė Shqiptare tė Pavarsisė; njėherėsh ai kryepersonazh i shkrimit publicistik nė fjalė (nė faqen 5 tė faqosjes sė vėllimit libėror.)
Sė dyti, libri publicistiko-letrar ‘’Udhė nė kohė…’’ prej 120 faqesh, ilustruar kėndshėm sipas rastit edhe me fotot pėrkatėse, strukturohet pėrmes 4 kapitujve bazė; gėrshetuar edhe me plot nėntituj e rubrika qė ka botuar autori vijėmisht nė median e shkruar dhe elektronike. Kapitulli I hapet me shkrime e pasazhe letrare pėr disa nga figurat emblematike kombėtare siē cituam mė lart N. Kaēorri e Fan Noli; ky i fundit dijetar i shquar poliedrik, i cili meshėn e parė nė gjuhėn shqipe e ka dhėnė nė Durrės. Vijon me kongresin e Lushnjes tė 1920-ės, ku jepet edhe fotoja e parlamentit tė pare shqiptar tė vitit 1921. Parakalojnė nė ekranin e mendjes sonė shkrimewt portretizuese pėr figura dėshmorėsh tė djeshėm e tė sotėm si Avni Kondi e Antigona Fazlliu, qė nga jugu shqiptar deri nė zemėr tė Kosovės. Rrėfimet ecin parallel edhe me dėshmitė e pėrjetuara nga invalidėt e veteranėt e luftės e tė punės sikurse Qemal Manēja me shokė; njė figurė e spikatur ndėrtimore shqiptare; madje njėherėsh mik i pėrherėshm i duarartėve mjeshtra tė Gollobordės kantjereve dursake. Kapitulli I pėrfshin 37 shkrime tė veēanta ku lexuesi njihet me bilbilat e vėrtetė tė kėngės skrapariote qė nga kryebilbili i majit Demir Zyko ‘’Artist i Popullit’’ dhe nė vazhdim me Asllan Ibron e Fatmir Ajasllariin; pra krenohemi me kėta figura tė shquara tė gurrės sė pashteruar tė folkorit shqiptar, pėr tė arritur tek rapsodi e valltari virtuoz Dervish Shaqa, shqiponja kosovare. Njihemi me artistė tė mėdhenj durrsakė e me jehonė kombėtare si psh. Nikolin Xhoja dhe Ramazan Njala, ky i fundit dalluar si sportist dimensional nė disa lloje. Po kėshtu edhe ish- mėsuesi e kėngėtari i spikatur lirik Naim Kėrēuku, dalluar si intelektual i palodhur pėr afro 2 dekada pėr veprimtaritė kulturore tė fėmijėve nė rang prefekturor, kombėtar e ndėrkombėtar nė drejtimin e QKF-sė sė Durrėsit. Shkrime analitike e mbreslėnse janė ato pėr poetėt e shquar kosovarė si psh: Adem Zaplluzha, Ismail Simica e Gani Pllana; tregimtarin e talentuar pėr fėmijė Izet Hotin, shkrimtarin e analistin Bedri Tahiri, poeteshėn Valbona Sulēe, dibranin Myrteza Baboēin, ish- mėsues e kėngėtar, piktoren Manjola Hoxholli etj. Vėmendje tė posaēme meritojnė pasazhet pėr poetin e publicistin tropojan Zeqir Lushaj, gazetarin dhe shkrimtarin cilėsor Bashkim Koēi nga Prishta e Skraparit e deri tek satira e mprehtė e Nebi Dragotit tė zonės sė Dumresė, qė lėvron ndryshe trivargėshin haiku-humoristik. Mirėpo, qershia mbi tortė nė kėtė kapitull, ėshtė poetesha dhe prozatorja ‘’Mjeshtre e Madhe e Penės’’, Vilhelme Vranari Haxhiraj, princesha e fjalės sė ėndrrave dritėdhėnse.

Pėrpos tjerash, kjo mjeshtre e vėrtetė eurodite e fjalės letrare shqipe, nė pėrmbyllje tė librit qė kemi nė duar tė Xh. Cirongut, na dhuron Esenė e saj si njė buqetė karafilash pėr 1 Qėrshorin e ditėlindjes sė shkrimtarėve dhe artistėve durrėsakė ( pra pėr Klubin aktiv tonin nė 10 – vjetorin e udhėtimit tė tij progresiv 2007- 2017).Nė kapitullin e parė, mė i zgjeruari se 3 kapitujt e tjerė, autori gdhend edhe portrete mėsuesish tė dalluar delvinjotė e picariotė nga njėra anė; kurse nga tjetra tė befasojnė detajet nga pėrkushtimi human i mjekėve poliēanas e durrsakė deri tek rangu i kirurgut tė specializuar Bashkim Habibi, i cili ka botuar edhe monografi historike nė kėtė fushė. Duhet pohuar se kapitulli I parė ndalet mė gjerėsisht se kapitujt e tjerė nė veēoritė poetike tė talenteve si p.sh. Adem Zaplluzha, tė cilin e ka fort pėr zemėr sit ė thuash vetė Xh. Cirongu. Mirėbesoj se ka plotėsisht tė drejtė, pasi poeti guximtar e prodhimtar A. Zaplluzha, autor i mbi 173 botimeve deri mė tash, Brenda e jashtė vendit, nėpėr Evropė e gjetiu, ka njė nerv poetik specifiko-metaforik dhe analitiko-pėrgjithėsues, nėse kemi parasysh refleksionet ēudibėrse tė titulluara’’Kozmogonia e njė poeti kosovar’’ si edhe vėllimin poetik ‘’Njė dry prej dylli’’,ndarė nė 3 cikle me poezi dhe arrira tė kalibrit cilėsor kadrean.
Talentit Zaplluzha i shkon pėr shtat cilėsime i Xh. Cirongut: Poet qė udhėton brigjeve tė kujtesės’’ pėr modelin e vargut tė tij motivues dhe 4 bedenave tė fjalėve kėshtjellore: Atdhe, Nėnė, Flamur, Liri… tė ngjizura siē duhet nė kohė dhe hapėsira mbarėkombėtare.
Paralel me poetin kosovar Adem shkon dhe analiza pėr talentin Vivra (Vilhelme Vranari Haxhiraj), botuese e merituar e 30 librave nė 15 vjet si njė sfidante moshore, ngaqė e ka nisur krijimtarinė nė moshėn 52 –vjeēare; atje brigjeve tė Rivierės magjike vlonjate saqė epitetohet si njė Nermin Vlora Falaski, pra me studimesen skrupuloze tė etnogjenezės shqiptare dhe tė gjuhės sė lashtė shqipe me rrėnjėt etimologjike pellazgo-ilire. Poeti rebelues Adem Zaplluzha nė 5 vargje na kujton se ‘’Edhe librat nė raft protestojnė/, sa bukur! / e paskan mėsuar lojėn e pantomimės/,herė hapen e herė mbyllen/; fletėt e ndryshkura tė lirikave tė Frederikut…’’. Pra, ėshtė edhe njė apel i sotėm, edhe njė homazh i merituar por i vonuar pėr humbėsin lirik tė pakrahasueshėm Frederik Rrepshpja, shkodrani etj.
Sė treti, Kapitulli II i veprės publicistike tė Xh. Cirongut na emocionon padyshim me vlerėsimet qė i bėjnė 9 autorėt vendas dhe kosovarė pėr krijimtarinė e begatė tė autorit tonė nė fjalė.Prozėn tregimtare tė Xhevahirit e analizojnė objektivisht kolegėt shkrimtarė Muharrem Gazioni, mjeshtėri haikut dhe Agim Bajrami, poeti i pėrveēėm lirik e baladist. Po kėshtu vlerėsojnė produktin e Xhevahirit nė gjininė e pėrrallės e tė rrėfenjave pėr fėmijė analistėt Hasan Ulqini e Kadri Tarelli; ndėrsa refleksionet e Bedri Tahirit dhe tė Pėllumb Gorica kanė disa nota elozhiste e subjektive. Analizė objektive modeluese nė kėtė kapitull bėn poeti e kritiku letrar eseist Pjetėr Cara duke rreshtuar me fines ca vėrejtje dashamirėse e dobiprurėse. Kjo na vlen tė gjithėve. Secili/a prej nesh kemi tė meta dhe mosrealizime nė shkallėn spirale tė pritshmėrisė letrare sipas gjinive qė lėvrojmė. Kėsoj, vėrejtejet reciproke e tė specifikuara siē duhet e ku duhet, janė balsami i vetėm pėr njė krijimtari tė shėndetshme e me sens ngjitjeje nėpėr labirintet e misteret e artit krijues. Duke u ndalur konkretisht nė trekėndshin krijues tė shkrimtarit Xhevahir (pra si poet, publicist e tregimtar); duke shmangur nė maksimum elozhe tė tipit ‘’Belul’’ pohoj se mesazhet e 4 vėllimeve poetike tė cirongut kanė njė poezi tė pranueshme, tė mirėpritur, tė sinqertė, liriko-epike, e cila sython natyrshėm nė trungun e shėndoshė tė penės sė tij poetike. Megjithatė, qė tė arrijė deri nė frontin e plotpjekur kėrkon ende mjeshtėri; pėrpos talentit tė autorit dhe kryesorja qė ta shijojmė si lexues e anasjelltas ėmbėlsinė e frutit poetik.
Metaforikisht do tė thoja me plot dashamirėsi: poeti buron nga Leskova (qė entimologjikisht dmth Lajthizė); prandaj nuk thyhet dot lajthia me dhėmbė sikurse njė kokėr gėshtenjė e zier apo njė arrė e butė (e jo gungse)! Shkurt, poezia lirike e Xh. Cirongut ka gjetur shtratinlumor Osumian herė me vozitje tė qetė, herė me ngjitje – zbritje kanonike tė trevės nga buron, gjithnjė nėn kėmbėt gurore tė ‘’Baba Tomorrit’’ mal… Unė personalisht pėrgėzoj autorin mė fortė pėr poezinė me tematikė sociale psh dhimbjen e kurbetit, varfėrisė aktuale…sepse ma ka ėnda qė ajo tė jetė sa mė pėrafėrsisht Ēajupiane, ashtu si vėllimi poetik brilant i rilindasit tonė tė dytė tė madh pas Naim Frashėrit. Kujto kėtu poezitė e famshme ‘’Fshatit im’’, ‘’Kurbeti’’, ‘’Atdheu dhe dashuria’’ etj tė Ēajupit.Ėshtė rasti kėtu tė bėj pėrqasjen me poezinė vendlindėse tė Xh. Cirongut:’’Nga Tomorri, fron i parė/, dielli ngroh botėn mbarė!/, Fshati im nė faqen e njė mali/, aty ku rriten lulete lajthia/; njė burim uji rrijedh si kristali/; aty nisin udhėn ėndrrat e mia/…Rrjedh nga shpirti si ujvarė/, kėnga e zemrės o Skrapar!’’Vetėkuptohet lirizmi, mesazhi dhe nėnteksti i plot po edhe pėrshtatja adekuate, e pėrpiktė si fjala me titullin e vetė librit ‘’Udhė nė kohė…’’
Me kėnaqėsi vėrejmė se autori ynė Xh. Cirongu ėshtė pėrfshirė me dy poezi tė bukura nė antologjinė dygjuhėshe( italisht –fėrngjisht) me tematikėn e ullirit; njė event botues mes autorėve tė pėrzgjedhur kryesisht mesdhetarė. Kjo veē tjerash, rrit besimin pėr energjitė vitale krijuese tė poetit Xhevahir si njė tipar pikant nė bonsensin e vet krijues. Magjia e ullirit mijravjeēar, edhe si drufrutor i zgjedhur specifik, ilustrohet me foto nga vetė autori qė nga Petrela e Tiranės e nė jug tė vendit tonė.
Sė katėrti, kapitulli III i librit jep panoramėn e shkrimėve tė autorit Xhevahir Cirongu me bashkėautorėt shqiptaro-kosovarė. Si psh. me poetin Xhemail Peci, imazhe e refleksione pėr mėsuesit delvinjoto/ picariotė, bashkėpunime me dr.Osman Azizaj, refleksioni pėr Bashkinė e Maliqit etj.
Personalisht ndjej kėnaqėsi obliguese se autori Cirongu ka pėrzgjedhur edhe 2 nga shkrimet tona si bashkėautorė, kushtuar autorit disident durrsak Gėzim Ēela dhe 70 –vjetorit tė gazetarit me pėrvojė kombėtare Zylyftar Haxha, tė botuara periodikisht mė parė edhe nė gazetėn e pavarur ‘’Zėri i Gollobordės’’, ku unė jam kryeredaktori i saj prej 13 vjetėsh rradhazi. Sqaroj se shkrimtari Xhevahir ėshtė njė bashkėpuntor i rregullt me kėtė organ me botime poezish, shkrime pėr rapsodin Dervish Shaqa, opinione letrare etj.
Autori bėn mirė qė kapitullin e tretė e siglon nė fletėn hyrėse me 2 bashkėpuntorėt e tij vendas: Gėzim Aliajn nga kryesia e Shoqatės atdhetaro-kulturore ’’Tomorri’’ dhe Dake Tushėn nga kryesia e Organizatės sė Veteranėve tė LANĒ-it.
Sė pesti, kapitulli IV hapet me 2 shkrime skica humoristike tė autorit me thumb kritik aktual social. Me ineres pėr lexuesin ėshtė shkrimi hulumtues pėr kėngėn pėrmetare kaludhiote, njė buqetė e vėrtetė trandafilash qė veē rriten nė Pėrmet, ku siē edhe proverbializohet gėzueshėm: shko e vizito tė tė presin nė ēdo kohė e stinė si mbret! Mirėpo, rubrika mė domethėnėse ėshtė ajo e si gurra ‘’Udhėtim nėpėr gjurmėt e historisė’’; ku pėrmes reportazhit aktual triditor 14,15,16, qėrshor 2018 na ekranizohen veprimtaritė konkrete nėpėr Kosovė, pikėnisur nga guida pėrmes Prizrenit historik, nėpėr gjurmėt e betejės famore tė Fushė-Kosovės tė vitit 1389 e deri nė komunėn Kastriot. Atje, pikėrisht nė kuadrin e ‘’Vitit tė Skėnderbeut’’ (2018-ta), ka marrė pjesė enkas nga Italia mike njė pinjoll trashėgimtar skėnderbegian me emrin Loros Skėnderbeg. Gjė solemne kjo!
Pra, lėvizja ‘’Foleja kombėtare shqiptare’’ e realizuar si mė lart pėrmes larmisė sė veprimtarive, bisedave, vizitave, kėngėve zinxhir e valleve mikste jug-veri, sekuencave fotografike, na mbushin me emocione tė forta atdhetarie tė ndėrsjellta.Kėtu ka vlerė edhe pena e Bedri Tahirit, ngaqė pėrjetėson lavdinė tonė kombėtare nė pėrkrahje tė publicistikės tė Xhevahir Cirongut.
Sė fundi, duke pėrmbledhur kėtė analizė pėrmbledhėse si mė lart, dėshiroj tė shpreh opinionin personal si vijon: Pa asnjė hatėrmbetje tė gjithėsecilit/ės prej nesh, as tė autorit Xhevahir, duke pėrfshirė edhe veten time si redactor (me botimin e librit tim tė fundit, shtator 2018: monografi historiko- pedagogjike me 460 fq.); dua tė apeloj e tė jem kritik dashamirės si i thonė ‘’24 karat’’ pėr: Kėrkoj shumė ndjesė drejtpėrdrejt pėr shumė lapsuse kompjuterike tė pashmangshme qė na bėjnė tė ashtuquajturit ‘’specialistė’’ tė artit grafik; ngaqė ata faktikisht nuk njohin nė fakt dhe nuk zbatojnė rigorozisht standartin e drejtshkrimit tė njėsuar kombėtar tė gjuhės shqipe. Kėsisoj, edhe libri i mirė, i pasur, motivues e masozhues i autorit tonė Xh. Cirongu qė analizova sa mė detajueshėm, nuk u shpėton dot gabimeve kompjuterike si mė lart. Kjo pėrbėn keqardhje dhe kontradiktė me pėrmbajtjen mjaftė tė pasur tė librit ‘’Udhė nė kohė…’’. Po kėshtu mė ndodhi kohėt e fundit edhe mua me vėllimin poetik brilant ’’ Sėrish’’ tė Agim Bajramit; me librin e bukur ‘’Baladė pėr Tartin e Spaēit’’ tė Hysen Haxhiajt, me librin vėllimor pedagogjik ‘’ 100 vjetori i shkollės sė Shėnvlashit’’ tė Bajram Gashit, me ‘’Unė mendoj’’ tė Vladimir Muēės. etj. Prandaj, e pėrsėris: apeloj pėr tė gjithė, pėrfshirė nė krye vetveten: tė pėrzgjedhim profesionistė dhe veēmas korrektorė letrarė tė sprovuar; mundėsisht mėsues me pėrvojė tė pasur tė fushės shqipe, me qėllim qė veprat tona tė kenė bukurperformancėn, nurin ashtu siē na i prodhon aq mundimshėm porsi guri i Sizifit truri e shpirti ynė krijonjės…
Me pėrzemėrsi pėrshėndes botimin e librit ‘’Udhė nė kohė…’’ tė Xh. Cirongut duke i uruar: suksese e lartėsi tė tjera mbi shtratin e sigurtė tė botimeve si deri mė tash porsi rrjedha tėrsėlluese e Osumit plak nėn hijen e Tomorrit frymėzues…

Hasan M. Shahinaj

Durrės, mė 2. 09. 2018

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Nuk është vlerësuar deri më tani!
Lexuar: 50 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
NJĖ PĖRURIM MADHĖSHTOR
E premtė, 17 maj 2019 - 19:26
Sot, nė njė atmosferė tė ngrohtė shoqėrore, miqėsore e familjare, nė sallėn solemne tė Gjimnazit “Eqrem Ēabej” nė Vushtrri, e cila mezi i zinte dashamirėt ...
Pa te keqen tende!
E enjtė, 16 maj 2019 - 16:15
.
Poeti, publicisti, tregimtari Xhevahir Ciron...
E merkurė, 15 maj 2019 - 00:18
Doli nga shtypi libri i 12-tė i shkrimtarit Xhevahir Cirongu, duke plotėsuar kėsisoj njė dyzinė nė kolonėn e tij botuese e tė suksesshme deri mė tash...
Autorė shqiptarė prezantohen nė Javėn e Integ...
E hėnė, 13 maj 2019 - 00:53
Nė njė ambient tė bukur tė “Der Kunstraum”, nė qendėr tė Vjenės, mes artit tė pikturave tė mrekullueshme bashkė me atė letrar dhe tingujt e harfės luajtur ...
Kosovė dil priti bijtė tuaj
E shtunė, 11 maj 2019 - 14:47
.
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2019 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi