Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
KRAHĖT E SHQIPES
Publikuar më 19 nėntor, 2019 nė orėn 03:25 ( ) Isuf I. Bytyēi | Intervista |
Rrit madhësinë e shkronjave
Bashkėbisedim me Marsela Koēin, veprimtare e ēėshtjes kombėtare dhe kryetare e „Lėvizjės KRAHĖT E SHQIPES“

⁃ Kush ėshtė zonja. Marsela Koēi dhe cila ėshtė veprimtaria e saj kombėtare?
Marsela Koēi: Kam lindur nė Beratin romantik tė njė mijė e njė dritareve, njė qytet i vogėl me njerėz tė dashur dhe bujarė. Nė njė familje, qė gjyshi i im kishte ardhur me fėmijėt nga fshati i Kapinovės, vajza e parė e djalit tė madh tė familjes Koēi. Stėrgjyshi ynė ka qenė kryetar i fshatit, njė i moshuar i ditur dhe i dėgjohej fjala shumė, Fejzo Koēi. Stėrgjyshja jonė ka qenė njė grua shumė e nderuar si atje, ku ishte gati fėmijė, kur u martua nė lagjen Uznovė tė Beratit erdhi me tė birin, gjyshin tim Jakup me tė shoqen Zyra dhe femijėt e tyre! Gjyshi kishte qenė njė ndėr tė parėt e ardhur nė Berat, aty te zona ku ndėrtoi shtėpinė e tij, rreth vitit 1960, e mėpas duke u populluar vendi me tė ardhur tė tjerė! Ai u jepte terren atyre dhe i ndihmonte, qė t’i ndėrtonin shtėpite e tyre.

Jemi rritur nė njė familje gati tė gjithė sėbashku, sepse ishim nė njė shtėpi tė gjithė me gjyshėrit tanė. Unė e kam kaluar fėmijėrinė time gjithmonė duke iu qėndruar pranė gjyshėrve te mi, hallave e prindėrve! Kam qenė shumė lozonjare, shumė e shkathėt dhe, nė adoleshencė me gjyshin flisnim gjithėmonė pėr kulturė, pė politikė e pėr histori! Ka qenė i drejtė me tė gjithė, vizionar dhe i patundur, nė vendimet e tij. Na qortonte, por nė menyrė edukative, na rrinte gjithmonė pranė dhe me mua kishte shumė kujdes nė veēanti, sepse e ndiente dhe besonte se njė ditė do tė mund tė bėhesha dikushi nė aspektin social-humanitar! Tė rriteshe me njė stėrgjyshe, qė e respektonin dhe e donin tė gjithė njerėzit, pėr fjalėt e ėmbla qė i dilnin nga shpirti i saj, pėr menaxhimin e njė familje tė madhe, pėr fjalėt e urta qė i buronin nga shpirti dhe humanitetin e saj qė nuk u kursya pėr askė, ishte njė obligim tė silleshe mirė me te. Por, e tillė ishte edhe nėna ime.

Kur ika nga Shqipėria, nė moshėn 20 vjeēare, dy nga imazhet mė mbresėlėnės, qė mė kanė mbetur nė mendje, ishte figura e gjyshit tim, i cili mė erdhi mbrapa dhe mė pėrshėndeti, mė puthi nė ballė dhe m’i futi nė xhep 30 mijė lekė e mė tha:“sillu mirė Marsela mos na turpėro asnjėherė”! Iku me lotė nė sy, me kapelen e tij republikane nė kokė dhe me gjyshen time pėr krahu, duke u larguar nėn muzgun e mbrėmjes! Sa nuk mė ra pika nga trishtimi i ndarjes me ta! Atė gjyshin e urtė e simpatik, qė mė donte, nuk e pashė tė gjalle, kurrė mė! I dyti imazh, ishte ai i gjyshes sime nga Kukėsi, qė pata nderin tė rrija me tė afėr 10 ditė gjatė periudhės qė u semurė, e ndihmoja tė ngrihej nga dyshemeja ku rrinte shtrirė mbi lėkurat e deleve, qė i kishte sjellur nga veriu i saj i dashur! “Mos i turpero asnjėherė dajėt“, mė tha para se tė shkoja nė mėrgim! Edhe atė, nuk e pashė mė, kurrė tė gjalle.
Emigrimi tė lodhė nga malli, ta kėput shpirtin dhe, jeton me dy kėmbė nė njė tė tashme qė s’mund tė jetė kurrė e shkėputur nga e shkuara, tė cilėn e ke lėnė pas. Me atė tė shkuar, emigranti e mban shpirtin gjallė! Me atė ballafaqohet nė ēdo vendim, qė do ta zgjedhė mė pas.
I mbarova studimet nė Universitetin e Milanos, nė Fakultetin e Shkencave politike dhe atė tė gjuheve tė huaja, me vėshtirėsitė qė ka ēdo emigrant, qė e detyron jeta tė jetojė me forcat e veta, por edhe me dėshirėn qė tė arrijė pėr t’i realizuar objektivat e mia. Gjatė viteve tė studimeve dhe punės nė Milano, jam aktivizuar nė shumė shoqata kulturore tė komuniteteve tė huaja, dhe jam afruar shumė me komunitetin latin, sepse e njoh gjuhnė dhe historinė e tyre politike e kulturore.

Kam ndihmuar nė krijimin dhe zhvillimin e aktiviteteve tė ndryshme kulturore-artistike dhe krijimit tė shumė aktiviteteve, pėr tė drejtat nė pėrgjthėsi tė gruas emigrante! Dhėnien e mundėsisė sė komunikimit nė fillim me njė Ueb tv, All-tv, qė u krijua nga njė grup tė rinjėsh emigrantė, mes tyre edhe unė pėr t’i dhėnė zė mė shumė dhe, tė drejtėn e fjalės komuniteteve emigrantė qė popullonin Lombardinė, si edhe krijimin e njė imazhi ndryshe tė tė huajve qė merrnin nga kronika e zezė e mediave nacionale apo lokale nė Itali! Kam bashkėpunuar me gazeta tė ndryshme, njė nga kryesoret ėshtė International Ueb post me tė cilėn akoma bashkėpunoj! Gjithashtu, me radiodirittozero nė programin Volo d’Aquila, me shoqata kundėr trafikimit tė qenieve njerėzore si shoqata Ebano, Senza Veli sulla lingua, kundėr dhunės ndaj gruas, me shoqatėn e shkrimtarėve dhe artistėve shqiptarė nė promovimin e tyre nė Festivalin Internacional tė poezisė. Jam pjesė aktive e organizatės Lobi Euro-Atlantik shqiptar, si kryetare e degės sė Italisė, pjesė aktive e Forumit tė shqatės Citta Mondo nė Milano qė pėrmbledh tė 150 shoqata tė huaja nėn vete, me presidente e sė cilės ėshtė Zonja e Nderuar Dava Gjoka, shqiptare nga Mirdita, e shumė e shumė inisiativave politike me Partinė Demokratike, degėn Milano nė mbėshtetje tė politikave tė inkluzionit tė emigrantėve nė Itali. Bashkėpunuese me rrjete sociale tė ndryshme nė favorizimin e pėrcjelljes sė kulturės, si njė urė bashkėpunimi mes komuniteteve tė huaja, promovuese e shumė iniciativave nė favor tė tė drejtave tė njeriut pėr komunitetin mysliman, me anė tė rrjetit social ėėė.theshukran.com, ku promovohen traditat dhe vlerat e vėrteta tė myslimanėve, e krijuar nga njė grup tė rinjėsh emigrantė dhe avokati i njohur i tė drejtave tė njeriut, Luca Bauccio. Kam qenė aktive edhe nė projekt pėr tė drejtat e qytetarėve shqiptarė, nė emigrim.

Kėshtu filloi edhe bashkėpunimi me Lėvizjen “Krahėt e Shqipes“, si rrjedhojė e shumė artikujve tė mia, asnjanės ku kėrkohej gjithmonė e vėrteta pa manipulime dhe ku ēėshtja shqiptare mbrohej pa mbajtur anėn e asnjė force politike qė ofendon dinjitetin e shqiptareve. E lajmėruar nga atdhetari Altin Disha, u gėzova tejet mase kur degjova se mė nė fund dikush mendon si unė, dhe se ka ardhur koha qė sot nė Shqipėrinė tonė emigrantėt shqiptarė tė kontribojnė, jo vetėm ekonomikisht por edhe nė ndryshimin e sistemit duke ndihmuar qė tė lobojnė nė parlament intelektualisht, pėr tė bėrė njė shtet ligjor, social e demokratik. Ne emigrantėt shqiptarė, kudo nė botė, mbas tri gjeneratsh nė emigrim, jemi gati qė tė kthehemi dhe tė bėjmė e tė kontribojmė diēka pėr Atdheun.

Na thuani diēka, zonjė e nderuar, me pak fjalė, nė lidhje me Lėvizjen “KRAHĖT E SHQIPES”, kur u themelua dhe kush ishin themeluesit e saj? Ēka ju shtyri ta themeloni njė organizatė tė tillė, kur shumė tė tilla i kemi dhe mbase mos ndoshta vetėm sa pėr dekor, janė?

Marsela Koēi: Themeluesi i kėsaj levizje ėshtė Z. Altin Disha, qė jeton nė Mbretėrinė e Bashkuar, i cili ka qenė aktiv qysh me levizjen e dhjetorit 2018, por edhe mė parė nė 2014 kur tentoi tė investonte me kompaninė Concordia International nė Shqipėri, nė fushėn farmaceutike. Z. Disha, solli nė Shqipėri njė projekt nga i cili fitimet vjetore do tė ishin 6 milioni paund nė vit dhe do tė ndaheshin nė tre kategori benefitesh: pėr tė rinjtė ekselentė, pėr fėmijėt me nevojė dhe pėr moshėn e tretė. Projekti u bllokua nga qeveria shqiptare pėr motive paradoksale!

Altini, ėshtė njė Atdhetar i vėrtetė, qė s’mund tė rrinte indiferent ndaj pushtetarėve pėr tė mos u dhėnė pėrparėsi tė rinjėve dhe ideve tė tyre! Nga ana tjetėr nuk i duron padrejtėsitė qė bashkėqytetarėt e tij nė Shqipėri trajtohen pėrmes pushtetarėve tė korruptuar e faqezi, qė kėrkojnė tė riciklojnė nė vazhdimsi pushtetin e grabitur me votat e vjedhura. Z. Altin pėrballet me fakte ndaj pushtetarėve, ashtu si thamė mė sipėr.
Aktiviteti i paepur i tij pėr ēėshtjen kombėtare, ėshtė i pafund! Ka qenė Ai bashkė me njė grup pune tė krijuar nė diasporė, nga vende tė ndryshme me tė cilėt kanė punuar pėr kėtė lėvizje me konotacione politike dhe me idenė se mėrgata shqiptare e pjekur tashmė edhe mbas tri gjeneratsh nė emigrim ėshtė e gatshme pėr tė ndėrhyrė politikisht dhe ekonomikisht nė ndėrtimin e shteteti ligjor e demokratik, ashtu siē ka qenė gjithmonė i parė emigranti deri mė sot. Shqipėria s’ka ndryshuar, klasa dirigjente e sė kaluarės vazhdon nėpėrmjet trashėgimtarėve, nga tė cilėt, nuk ėshtė parė pėr afro 30 vjet asnjė e mirė pėr shqiptarėt. Partitė, tė cilat po e udhėheqin Shqipėrinė mbas rėnies sė komunizmit, sikur po bėjnė gara se cila po e vjedh mė tepėr shtetin tone e tė tyre! Ata, pra, politikanėt shqiptarė, kudo qė janė po tallen me qenien shqiptare.

Varfėrimi i pasurive natyrale dhe nėntokėsore tė Shqipėrisė, janė shfrytėzuar barbarisht nga multinacionalet e huaja nė dobi tė tyre dhe tė personave me tė cilėt kanė lidhje koprruptive, me anė kontratash nga njerėz fantazmė. Rrėnimi i sistemit arsimor, shėndetėsor dhe i drejtėsisė nė Shqipėri, zbrazja e vendit nga tė rinjtė, japin pėrshtypje se nuk shkon mirė asgjė nė kėtė vend, ku rilindasit tanė dhe tė parėt tanė kanė dhėnė jetėn ndėr shekuj pėr ta mbrojtur dhe pėr ta parė tė lirė e tė pavarur. Kjo ide e njė lėvizje politike nė diasporė ndryshe nga tė gjitha organizatat, me tė cilat unė vetė kisha bashkėpunuar ndėr vite, por qė s’tė jepnin asnjėherė mundėsinė e shkuarjes mė tej dėshirės pėr tė kontribuar nė njė ndryshim rrėnjėsor, pasi tė gjitha proklamohen apolitike, ma hapi njė dritare qė kishte qenė e mbyllur pėr mua! Altini mė dha mundėsinė qė tė shprehesha, jo vetėm nėpėr artikujt, qė deri mė sot shkruaja, por qė tė gjeja dikė me tė cilin t’i ndaja shqetėsimet e mia dhe tė personave, qė dalėngadalė fillova t’i njoh falė bashkėpunimit me kėtė lėvizje.

Pse “KRAHĖT E SHQIPES” dhe cili ėshtė qėllimi i Lėvizjes suaj?

Marsela Koēi: “Krahėt e Shqipes”, simbolizojnė si jashtė dhe brenda atdheut, ngrohtėsirėn qė i japin bijėve dhe bijave mė tė mire e mė tė mira tė shqipėrisė! Pėr sa i pėrket pyetjes suaj mbi qėllimin e Lėvizjes sonė ėshtė: kryesori; ai i dhėnijes sė mundėsisė tė tė rinjėve shqiptarė nė diasporė, qė tė bashkėpunojnė ngushtė me tė rinjtė shqiptarė kudo nė trojet tona etnike, pa u shkėputur nga intelektualėt shqiptarė qė punojnė nė dobi tė ēėshtjes kombėtare! Sigurisht ndryshimi duhet tė fillojė nė tėrė hapsirėn shqiptare kudo nė botė. Pas viteve ’90-ta klasa politike e pamerituar, nė vend qė t’u jepej pėrparėsi, tė rinjėve tė diasporės, tė cilėt janė rritur me frymė perėndimore, por nga ana tjetėr dhe rinisė sė Shqipėrisė e trojeve etnike tė cilėt e kanė pėrballuar jetėn duke luftuar kundėr pėrbuzjeve dhe sistemeve qė krijuan stalinizmi, titizmi dhe enverizmi! Pėrkundrazi, rininė e hodhėn tej nė rrugėt e varfėrisė. Megjithatė, rinia shqiptare, sidomos ajo e diasporės ia kanė dalė me forcat e tyre qė tė sjellin po atė frymė perėndimore nė Shqipėri. Si rinia e hershme nė Shqipėrinė e cunguar e tė coptuar nga tė huajt, si ajo rini qė iku pas viteve 1945 tė pėrndjekur nga regjimi diktatorial stalinist dhe, sidomos shpėrdorimit tė rinisė, qė mbeti nė kthetrat e rregjimit nė fjalė qe mė e rėnda e ndodhur ndonjėherė pėr rininė shqiptare.

Qėllimi tjetėr ėshtė, qė t’i bashkojmė shoqatat e organizatat, tė cilat duan ta ruajnė pavarėsinė e tyre, qė tė bashkohen nė njė linjė tė vetėme, nė luftėn kundėr politikave tė korruptuara qė e kanė ēuar vendin nė rrėnim tė pėrgjithshėm, nė kėto tridhjetė vite, gjoja, tė ndryshimit tė kėsaj fallso demokracie!
Pra, nėse Shqipėria do tė bekohet nga Zoti pėr njė qeveri demokratike, do ta shpėtojė vetėm Lėvizja atdhetare e tė rinjėve shqiptarė, sidomos rinia e diasporės.

- Na tregoni, zonja Koēi, se a keni pėrkrahje nga shqiptarėt dhe ndėrkombėtarėt, sepse nuk mund tė ketė Lėvizja suksese, pa njė pėrkrahje tė pėrgjithshme?

Marsela Koēi: Po, Kemi komunikuar pothuaj se me tė gjitha shoqatat, organizatat veprimtare, deputetė tė forcave tė ndryshme politike, kemi bėrė takime tė njėpasnjėshme me intelektualė, akademikė, punėtorė tė thjeshtė, pėrfaqėsues tė studentėve, atdhetarė tė ēėshtjes kombėtare edhe me shoqėrinė civile nė pėrgjithėsi, qė kėtė shoqėri tė pafajshme, konspiracionet po e coptojnė, dita dites! Ėshtė normale dhe shumė e vėshtirė tė pėrpiqesh nė njė vend, ku nė tė cilin lind ēdo ditė njė shoqatė apo lėvizje e re, njė fondacion apo njė organizatė e re, por duke insistuar, duke bėrė thirrje tė vazhdueshme, duke qenė gjithmonė prezentė nė Tiranė, Prishtinė e Shkup, kemi arritur tė mbledhim pas vetes shumė njerėz qė e duan dhe e kanė vėrtetė pėr zemėr, ta shpėtojnė vendin e tyre, nga oligarkia, e cila e kan zėnė pėr fyti Shqipėrinė! Kemi komunikuar me organizma dhe pėrfaqėsues tė huaj nė Shqipėri! Pėrparėsia ėshtė qė tė krijohet me bindje njė lėvizje politike me frymė demokratike dhe kėtė ndryshim mund ta sjellė nė veēanti mėrgata shqiptare.

Nė Kuvendin Kombėtar, qė do tė mbahet mė datėn 28 Nėntor 2019, aderojnė Akademikė nga Shkenca Alternative, rrėnjėt tona, Akademia e Prishtinės, e Maqedonisė sė Veriut (Ilirida) me Akademikun Pr. Dr. Milaim Fejziu, Akademia e Shkencave nė SHBA e profesor Skėnder Kodrės, Levizja Bashkimi Kombėtar dhe Lidhja Shqiptare nė Botė. Do tė marrin pjesė shoqata tė ndryshme, si nga vendi dhe mėrgata. Referenti ynė kryesor nė Tiranė ėshtė Profesor Frederik Ruēo, njė intelektual i papėrlyer, njė person i nderuar dhe aktivist i ēėshtjes kombėtare prej vitesh, i cili ėshtė angazhuar ēdo ditė nė takime e mbledhje tė njėpasnjėshme nė ēdo qytet tė Shqipėrisė dhe tė trojeve etnike, pėr tė informuar mbi lėvizjen tonė. Unė si njėra nga pėrfaqėsueset e kėsaj Lėvizje iu bėj thirrje si njė zė i vėrtetė atdhetari e theksoj atdhetari; jo si individ, ėshtė e vetmja zgjidhje pėr t’u bashkuar shqiptarėt nė njė eveniment tė tillė. Shqiptarėve nuk do t’u vijė mė, njė rast i tillė pėr shpėtimin kombėtar nga konspiracionet e jashtme e tė brendshme. Me kėtė rast, tė gjithė sė bashku qė e ndjejnė veten se i pėrkasin nocionit komb tė bėjnė njė shtet tė lirė, tė pavarur dhe demokratik vetėm me shqiptarė. Shqipėria s’ka pasur asnjėhėrė shtet tė pavarur defakto! Qeveritė, ia kanė bėrė tė tjerėt.

Sikurse e thash dhe mė lart, ėshtė rast unik pėr tė bėrė shtetin qė i ka munguar shqiptarėve! Prandaj, mos ta humbim rastin pėrballė kėsaj thirrje, pavarėsisht kush e bėn! Tė gjithė tė mendojmė njėherė dhe vetėm njėherė pėr ta shpėtuar Shqipėrinė, e cila ėshtė nė buzė tė greminės pak pa rėnė poshtė, janė gati ēakejt ta coptojnė!
Gjithashtu falenderojmė pa kufi mbėshtetėsen e parė tė kėsaj levizjeje qysh nė krijimin e saj, Artisten e njohur Zonjėn Elsa Trebicka pėr kėshillat dhe mbėshtetjen pa kufi edhe tani.

- Zonja Koēi, a mendoni se nuk do ta keni edhe aq tė lehtė, ta zhvilloni veprimtarinė dhe tė thelloheni nė trojet shqiptare, si lėvizje kombėtare, sepse ndėr ne ėshtė duke u zhvilluar njė luftė e egėr partiake e ideologjike? Prandaj, edhe shėrbimet informative tė huaja, kanė ndikim tė fuqishėm me para dhe njerėzit e tyre!

Marsela Koēi: normalisht qė e mendoj dhe kėtė e pame shumė mirė gjatė zhvillimit tė Senatit tė bashkimit dhe pajtimit kombėtar, mė datėn 15 shtator nė Tiranė! Kėrkuam bashkėpunim me Unionin civil dhe mbas muajė tė tėrė pune me njė nga pėrfaqėsuesėt e tyre, njė javė para Senatit na bojkotuan! Kemi pasur telefonata nga persona tė ndryshėm, qė kėrkonin tė na pėrēanin, apo tė na kėrcėnonin! Nė Tiranė u pėrhapėn lajme nga mė tė ndryshmet kundėr meje, personalisht, kundėr z. Altin Disha, po ashtu dhe kundėr personave tjerė tė rėndėsishėm tė levizjes.

Nga ana tjetėr, kemi kėrkuar bashkėpunim me Fondaconin “Alban”, por pa asnjė pėrgjegjie prej tyre edhe pse ne i respektuam nė mbledhjen e tyre tė parė me 20 korrik nė Tiranė ku, dhe prezantuam programin tone. Megjithatė, mendoj se nėse je konstant, nėse diēka e bėn qė nga fillimi me forcat e tua dhe nuk dorėzohesh para asnjė tentative pėr tėrheqje nga kjo Lėvizje, njerėzve u mbetet tė shohin, tė studiojnė dhe le tė afrohen! Kjo lėvizje nuk ėshtė individuale, nuk bėhet pėr tė zėrė karrikėn e pushtetit si individi! Kjo lėvizje bėhet pėr tė gjithė ata qė kanė forca intelektuale e vullnet kombėtar pėr tė udhėhequr me shtetin pėr tė cilėn shqiptarėt kanė kohė tė gjatė qė e presin. Qytetarėt shqiptarė, nėse tė shohin se je i drejtė dhe i bind se gjithēka bėhet pėr njė tė ardhme mė tė mirė, besoj se do tė na mbėshtesin tė gjithė dhe, kėtė e kam vėnė re te persona tė shumtė me tė cilėt kam biseduar, tė cilėt janė aktivistė dhe intelektualė qė rrinin nė heshtje se s’dinin me kė tė flisnin qė me lotė nė sy mė thonė: ju na keni dhėnė njė shpresė pėr tė vazhduar tė ėndėrrojmė e tė veprojmė.

Ēfar mendoni, zonja Koēi, pėr asimilimin e qetė tė disa shqiptarėve me fe muslimane, nė turq dhe atyre me fe ortodokse nė grekė? A i keni kėto informata dhe a keni strategji pėr ndikim dhe pengim?

Marsela Koēi: Nė Shqipėri, nėse njerezit kanė mundėsi punėsimi, tė drejtėn pėr t’u gjykuar nė mėnyrė te drejtė, pėr t’u arsimuar nė menyrė tė drejtė dhe pėr t’u kuruar nga mjekė qė nuk mendojnė se si tė pasurohen, jam e sigurtė se financimet qė bėhen nga lobet e ndryshme fetare, nuk do tė ekzistojnė mė. Mendoj se gjithė secili, duhet tė besojė nė ēka mendon se ėshtė mė e drejtė pėr tė! Edhe mua mė lind dyshimi nėse duhet ta ēoj vajzėn nė katekizėm nė shkollėn qė frekuenton apo jo, dhe besoj se edhe mund ta bėjė. Mendoj se tė gjithė duhet tė kemi tė drejtė tė njohim si kulturėn edhe dallimet e ndryshme fetare dhe feja tė jetė thjesht njė kulturė mė shumė per ne. Por, tė mos jetė mbi kombin.
Nėpėr shkolla duhet tė mėsohet si kulturė se ēfarė ėshtė, pėrse shėrben ajo nė edukimin shpirtėror tek njerėzit dhe, si dallohen ato nga njėra tjetra. Jam e sigurtė dhe mėse e bindur se ai femijė apo tė rinjtė, do tė gjejnė shumė pika tė pėrbashkėta mes tyre, tė cilat do tė shėrbejnė si njė urė lidhėse mes kulturave tė ndryshme qė kanė ato dhe, se si vazhdojnė tė ndikojnė njėra-tjetrėn t’i sensibilizojnė njerėzit kudo nėpėr botė, nga veshjet, ushqimi, muzika, vallet dhe vlerave mė tė mira qė i kanė popujt nė botė.

- Zonja Koēi, a e besoni se shqiptarėt, mė tė organizuar janė nė aspektin partiak, fetar dhe grupor, sikur qė janė nė atė kombėtar dhe si do t!ia dalim ta ndryshojmė mendėsinė, pa ua cenuar tė drejtėn e tyre partiake e ideologjike?

Marsela Koēi: mendoj se shqiptarėt janė shumė tė bashkuar atdhetarisht, por mė shumė se sa nė praktikė janė nė mėnyrė alegorike. Tė jesh njė atdhetar i denjė dhe i besuar nė kauzėn qė ke marrė pėrsipėr, do tė thotė qė t’u japėsh bindje e tė drejtė tė gjithėve pėr ta thėnė atė qė mendojnė pėr Ty. Nė kėtė kauzė, duhet tė jesh vigjilent kundrejt ēdo manipulimi dhe konspiracioni qė kėrkon tė na pėrēajė, kombtarisht! Tė mos jesh gjaknxehtė dhe tė veprosh bashkarisht me masėn, qė ty tė jepet mundėsia t’i drejtosh, tė mos e ofendosh kurrė vendin tėnd apo bashkėkombėsit tu, sidomos para tė huajve. Ta promovosh traditėn dhe kulturėn tėnde, tė mos tė vijė turp ta flasėsh gjuhėn e nėnės, nė prezencėn e tė huajve. Tė hulumtosh pėr ēėshtjen kombėtare, t’i quash vėllezėr e motra shqiptarė tė Kosovės, Maqedonisė sė Veriut (Iliridėn), Ēamerisė si edhe ata mes veriut dhe jugut tė Shqipėrisė. Tė mos mendosh pėr emėr apo pėr karrikė pushteti me qėllimin e pėrvetėsimit pasuror, sikurse kanė bėrė e po bėjnė pushtetarėt paraardhės e pasardhės. T’i hedhėsh hapat me kurajo dhe tė mos i harrosh veprat e parardhėsve tanė, historinė e gjyshėrve t’u, tė mos jesh kurrė indiferent. T’i nderosh me respekt dhe t’i pėrkujtosh figurat e ndritura tė kombit shqiptar, tė hedhėsh dritė mbi tė vertetėn dhe t’u ējerrėsh maskėn me kurajo hipokritėve dhe tė paudhėve. “Urreni indiferentet”, thoshte i madhi filozof me origjinė arbėreshe, Antonio Gramshi dhe shkrimtari i madh italian Dante Aligeri, nė librin “Komedia Hyjnore”.

- Ju faleminderit zonja Koēi, pėr kohėn qė e keni gjetur pėr bashkėbisedim dhe uroj qė sa mė shumė tė arrini suksese nė veprimtarinė e juaj kombėtare e familjare.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Isuf I. Bytyēi
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Nuk është vlerësuar deri më tani!
Lexuar: 883 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
KRAHĖT E SHQIPES
E martė, 19 nėntor 2019 - 03:25
Bashkėbisedim me Marsela Koēin, veprimtare e ēėshtjes kombėtare dhe kryetare e „Lėvizjės KRAHĖT E SHQIPES“ ⁃ Kush ėshtė zonja. Marsela Koēi dhe...
Rexhep Qosja: Fitorja e Kurtit sjell shpresė,...
E hėnė, 07 tetor 2019 - 19:51
Akademiku shqiptar, autoriteti moral i shqiptarėve, kėtej e andej kufirit, Rexhep Qosja dy ditė para zgjedhjeve shkroi editorialin “Zgjedhjet e parakohshm...
Ēka tė bėjnė shqiptarėt
E merkurė, 18 shtator 2019 - 23:06
Bashkėbisedim me Vjollca Kaēiun Zonja Kaēiu, jeni njė kohė, relativisht tė gjatė nė Gjermani, bėni aktivitete kulturore e kombėtare nė kėtė vend dhe, kr...
Luēia Nadin: “Meshari” nuk ishte njė lule nė...
E hėnė, 12 gusht 2019 - 00:58
Ka disa njerėz tė rrallė qė pasionin e shpėrhapin nė interes tė pėrgjithshėm, pa u mundur tė kėrkojnė bujėn dhe identifikimin. Ajo ėshtė njė shembull i rra...
Intervistė (me telefon)me Kryeministrin e Rep...
E enjtė, 25 korrik 2019 - 01:39
FESTIM LATO -NJĖ JETĖ PĖR KOMB E ATDHE „Presidenti i Republikės Ēame“ Festim Lato u gjet i vrare, mė datėn 19.07.2019 nė Amsterdam-Rhein-Kanal nė Nigtev...
më shumë nga - Intervista »
 
 

© 2020 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi