Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Marrėdhėniet ndėrkombėtare – Njohuri gjenerale
Publikuar më 21 qershor, 2009 nė orėn 00:30 ( ) Mr. Ardian Ramadani | Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
E tėrė bota moderne ka historinė e vet, pasi po tė mos tė ishte kjo shkalla e lartė e civilizimit qė jetohet sot nuk do tė ishte e mundur.

Tė nisėsh njė marrėdhėnie nuk ėshtė e vėshtirė, por tė ēosh atė brez pas brezi, dinasti pas dinastie, shtet pas shteti, individ pas individi ėshtė tej mase e vėshtirė. Sekreti i kėsaj marrėdhėnieje ėshtė se nuk ka sekret. Komplikimet dhe mosmarrėveshjet nė njė marrėdhėnie mes shtetesh janė rezutat i punėve tė dobėta tė kryera nga njerėzimi nė shekuj.
Ėshtė e folur dhe shkruar shumė lidhur me teoritė rreth marrėdhėnieve ndėrkombėtare, por pėr praktikat ndėrkombėtare ėshtė shkruar fare pak.
Forca e arsyes dhe koshiencės nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ėshtė thelbėsore pėr tė forcuar dhe zgjeruar bashkėpunimin pa tė cilin nė kohėt moderne nuk arrihet triumfi. Marrėdhėniet ndėrkombėtare nė kohėn tonė kanė marrur njė zhvillim tė paparashikuar dhe tė hovshėm. Kjo nuk lidhet aq shumė me dėshirėn e njerėzimit pėr tė ecur pėrpara, sesa pėr nevojėn egoiste pėr tė patur ēdo moment pėrmirėsimin e kushteve tė jetės dhe vetėkontrollin pėr tė trajtuar qėniet njerėzore tė varura nga nevoja pėr tu pėrmirėsuar.
Mos tė harrojmė se ēdo shtet i madh apo i vogėl nė ēdo vend tė botės ku padyshim qė hynjnė edhe Shqipėria, Kosova, Maqedonia dhe shtete tjera nė tranzicion me gjithė dėshirėn e madhe pėr tė bėrė sa mė shumė, madje mė shumė nga sa i kanė mundėsitė, duhet tė bashkėpunojnė me shtetet tjera me demokraci tė konsoliduar dhe me peshė nė mardhėniet ndėrkombėtare. Sigurisht qė ėshtė mė tepėr e lehtė pėr t’u thėnė sesa pėr tu bėrė. Dhe kjo pėr njė arsye shumė tė thjeshtė. Ēdo komb, ēdo popull dhe ēdo shtet ka mentalitetin e vet dhe qėllimet e veta. Shumė herė ndodhin raste kur dy njerėz nuk merren vesh njėri me tjetrin, imagjinoni se ē’mund tė bėjnė dy shtete me miliona banorė.
Kur dy veta mezi merren vesh pasi kanė interesa tė kundėrta, po shtetet si mund tė merren vesh? A ka mekanizma lidhur me kėtė ēėshtje? Pėrgjigja e kėtyre dy pyetjeve janė marėdhėniet ndėrkombėtare. Kaq tė nevojshme janė? Nė fillim shtetet lindėn si shtete sovrane, madje janė gjakosur pėr kėtė sovranitet. Por tani a mund tė thuhet e njėjta gjė?
Sigurisht qė njė marrėdhėnie kėrkon aktorė qė ta mbajnė gjallė lidhjen dhe aktorėt e marrėdhėnieve ndėrkombėtare janė qeveritė e shteteve tė botės. Ėshtė organizmi i tyre qė mban marrėdhėnien gjallė. Po si mbahet marrėdhėnia gjallė? Nėpėrmjet interesave.
Sistemi modern ndėrkombėtar ka filluar prej mė shumė se 500 vjetėsh. Arsyeja dhe dija mbizotėroi mbi injorancėn dhe paditurinė. Mjerė injoranca, por mbi tė gjitha mjerė njerėzimi nga njė arsye djallėzore mbizotėruese.
Shtetin e bėjnė shtresat. Qė politika e njė shteti t’i nėnshtrohet idesė sė njė shtrese, atėherė ėshtė e nevojshme qė kjo shtresė tė marrė pushtetin politik.
Nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ėshtė e nevojshme tė kihet parasysh se pushteti, vjen si rrjedhojė e ndryshimeve tė interesave qė pėrfaqėsojnė kėto ndryshime. Ndryshimi asnjėherė nuk mendohet, por imponohet. Ai vjen si rrjedhojė e njė pakėnaqėsie ndaj njė gjėndjeje tė caktuar.
Ekuilibri nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ėshtė njė tjetėr hallkė qė meriton vėmendje. Kjo nuk ka lidhje aq shumė me barazinė mes njerėzve, se sa ka tė bėjė me barazinė ndėrmjet rangjeve politike. Shtetet nuk janė kurrė tė barabaratė. Ka shtete tė vegjėl, tė varfėr, tė mėdhenj e tė pasur. Po rangjet dhe gradat janė njėlloj. Prandaj kur pritet njė delegacion zyrtar forca e shtetit mikpritės tregohet tek gjenialiteti pėr tė respektuar sipas rangut anėtarėt e tjerė qė kanė ardhur. Pėrshtatja nė evolucionin e rangut ka tė bėjė jashtėzakonisht shumė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare pėr njė arsye shumė tė thjeshtė. Jepi tjetrit tė kuptojė se jeni tė barabartė nė mėnyrė qė tė mos bėjė aleancė me dikė tjetėr pėr tė dezekuilibruar sistemin e supremacisė dhe dominimit qė ekziston mes jush.
Marrėdhėniet ndėrkombėtare varen shumė nga forca e individėve. Nuk janė tė pakta rastet kur nė diplomaci forca dhe gjenialiteti i njerėzve tė caktuar kanė imponuar marrėdhėniet ndėrkombėtare. Gjithnjė dobėsia nė kėtė lloj “lufte” paguhet me ēmim tepėr tė rėndė qė kėrkon breza tė tėrė ndryshimesh.
Aq e fuqishme ėshtė forca e imponimit tė individėve tė veēantė nė marrėdhėniet ndėrkombėtare saqė ėshtė thuajse e pamundur ta ndalosh pėr njė kohė tė caktuar. Sigurisht qė individė tė cilėt drejtojnė shtete nuk mund tė mos bėjnė gabime nė sistemet ndėrkombėtare tė cilat ata i krijojnė vetė.Tė krijosh njė sistem ndėrkombėtar me ndikim tė madh e tė jashtėzakonshėm nuk ėshtė vepėr e tė gjithė njerėzimit por, vepėr e njerėzve tė veēantė tė ushqyer nga tė metat dhe aftėsitė e njerėzimit.
Njerėzimi ėshtė njė njėsi e manipulueshme pėr njė farė kohe. Ky manipulim mund tė ndalet vetėm nėse dikush qė ėshtė kundėrshtar i idesė sė “manipulatorit” aktual, “shpik” njė formė tjetėr mė tė besueshme tė manipulimit publik vendas apo ndėrkombėtar.
Diplomacia ėshtė mekanizmi mė i pėrkryer i manipulimit nė marrėdhėniet ndėrkombėtare. Sigurisht, diplomatėt janė njerėz tė njė kulture tepėr tė lartė. Shumė mendojnė se kultura nė diplomaci dhe nė politikė ėshtė mekanizmi pėr tė fshehur imazhin e vėrtetė tė asaj ēfarė duket pėr tė arritur njė synim tė caktuar.
Qė nė kohėn kur sistemet ndėrkombėtare filluan tė marrin formė, rėndėsia qė i kushtohej interlokutorėve dhe negociuesve ishte e madhe. Klasa tė caktuara politike qė morėn pushtetin nė vende tė ndryshme tė Evropės, pasi ky kontinent ėshtė baza e modernizmit tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare, vendosėn diktatin e tyre nė botė. Njė shtresė e caktuar ėshtė gjithnjė nė pėrplasje me njė shtresė tjetėr pėr supremaci dhe dominim, fillimisht brenda vendit tė origjinės.
Krijimi i shteteve kombe i dha jetė edhe supremacisė sė njė vendi ndaj vendeve tė tjera. Por ėshtė mė tepėr sesa e gabuar tė mendosh se supremacia nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ėshtė e pėrjetshme. Tė shumtė kanė qenė burrat e shtetit qė i janė pėrkulur pėrjetėsisė dhe shkatėrrimit tė asaj ēka ndėrtuan. Fjalėt e famshme tė Ēezarit se “Mė mirė do tė preferoja tė isha i parė nė njė fshat barbarėsh, sesa i dyti nė Romė” janė tepėr domethėnėse pėr mendimin tim. Mendoj kėshtu se etja pėr pushtet dhe supremaci tė pamatė janė fillimisht ēelėsi i suksesit dhe mė pas rrėnimi i tij. Ēezari ishte tepėr ambicioz dhe rėnia e tij mund tė merret si shembulli mė tipik i asaj qė nuk gėzoi; EMRIN. Ai mbeti viktimė e ambicies sė emrit tė tij. Emri iu trashėgua nga tė gjithė ata qė “kopjuan” mėnyrėn e tij tė tė bėrit politikė, pa bėrė gabimet e tij dhe u quajtėn Ēezarė nga e gjithė bota. Kemi liderė tė tjerė tė tipit tė njejtė tė Cezarit, Hanibalin, vijnė nė mėnyrė suksesive udhėheqės tė tjerė si Lenini, Hajzeri, Hitleri, Musolini, Stalini, Enver Hoxha, Mao ce Duni e deri nė ditėt e sotshme.
Tė gjithė mund tė mėsojmė se si pėrfitohet nga gabimet e njė njeriu tė madh. Tragjikja i mbetet atij qė “shkon”. Pasuesi ėshtė i vėmendshėm ndaj jetės sė atij qė ka qenė i parė. Por tė gjithė, edhe pasuesi vet bėn gabime pėr t’ja lėnė vendin njė tjetri qė do jetė mė i aftė ose jo, pėr t’i ēuar mė pėrpara marrėdhėniet njerėzore apo pėr t’i rrėnuar dhe prishur ato.
Niveli i lartė i sotshėm nė marrėdhėniet ndėrkombėtare dhe nė diplomaci ėshtė vepėr e njerėzve tė aftė tė dalė nga shekujt e historisė. Sistemet ndėrkombėtare me tė mirat dhe tė metat e tyre kanė qenė dhe do tė mbeten edhe sot e kėsaj dite objekt studimi dhe reflektimi.Vetėm Zoti ėshtė i pėrsosur, tė gjitha gjėrat e krijuar nga njerėzit nuk janė dhe nuk do tė jenė asnjėherė. Pėr kėtė arsye dalin nė skenė ide tė njėpasnjėshme zinxhirore dhe ato qė i rezistojnė kohėrave mė shumė se paraardhėset mund t’i afrohen asaj qė quhet ideale apo siē ka tendenca tė perceptohet dhe synohet tė arrihet si e tillė.
Sistemet ndėrkombėtare tė krijuar nga njerėz me vizione tė qarta kanė mbetur si fanarė tė njė mėsimi tė madh nė diplomaci dhe nė marrėdhėniet ndėrkombėtare: “Vendet, iniciativat, tė mirat, krimet, mashtrimet mund tė ndryshojnė pėrmasat e tyre por idetė nė kohėra tė caktuara jo. Sepse ato krijohen nga njerėzit nė kohė tė caktuara dhe kthehen nė institucione nė kohė tė caktuara”. Sepse siē thoshte ish –presidenti amerikan Xhon Kenedi "Njerėzit lindin dhe vdesin, kombet ngriten dhe bien, por idetė janė tė pavdekshme. Ato nuk vdesin kurrė.“ Kjo ėshtė edhe misioni i njerėzve qė dėshirojnė tė mbesin ēdoherė nė histori dhe tė pėrsėriten vazhdimisht emrat e tyre pėr tė mirė.

ARDIAN RAMADANI- profesor i gjuhės frenge nė Universitetin e Europės Juglindore dhe magjistrant i Studimeve tė Diplomacisė


Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Mr. Ardian Ramadani
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 93 vizitorë
Lexuar: 7,405 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
„E ka ditė po s’ka kallxue!“
E hėnė, 27 tetor 2014 - 21:14
Njė prind i ēonte kohė pas kohe fėmijėt e vet nė kinema pėr tė shikuar filma tė vizatuar. Kur ata iu afruan moshės 6-7 vjeēare u thotė: Kur ishit mė tė veg...
HUMANITETI NĖ VEPĖR I BAJRAM KADRIUT
E shtunė, 25 tetor 2014 - 08:09
Urtia popullore na ka sjellur nga lashtėsia mėsime tė menēura e mė vlera pėr tė gjitha kohėrat. “Nėse hap njė pusė tė ri e pi nga uji i tij, por nė pusin ...
BERMUDET NĖN THJERRZĖN TIME (2)
E enjtė, 23 tetor 2014 - 04:02
Iluzionet optike Lundrimtari i parė qė muar “rrugė” nė kėto ujėra tė rrezikshme tė cilėn gjė as qė e dinte, dhe qė njihet sot nė histori, ėshtė Cristo...
Petrit Bako,djali nga Burranji qė kapėrceu oq...
E dielė, 19 tetor 2014 - 20:21
Jeta qėnka e ēuditshme. Ajo vijen e ėmbėl nė fillim, por ne nuk e dimė qė ajo ka nė trupin e saj tė fsheta tė shumta.Na duhet njė kohė e gjatė qė tė depėrt...
Urime dhe falėnderime nga zemra pėr Kryemini...
E premtė, 17 tetor 2014 - 00:20
(Me rastin e 70-vjetorit tė lindjes) 15 tetori, ėshtė njė ditė e shėnuar pėr Kryeministrin Berisha dhe pėr familjen e tij. Ai feston 70-vjetorin e ditėl...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2014 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi