Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
MULTIKULTURALIZMI DHE TĖ DREJTAT GJINORE
Publikuar më 22 qershor, 2009 nė orėn 15:13 ( ) Mr. Ardian Ramadani | Kulturė |
Rrit madhësinë e shkronjave
I. MULTIKULTURALIZMI DHE TĖ DREJTAT GJINORE

Multikulturalizmi paraqet njė shoqėri heterogjene apo prezencėn e shumė kulturave nė njė hapėsirė tė njėjtė. Njėra prej ēėshtjeve fondamentale qė e karakterizon multikulturalizmin ėshtė dallueshmėria. Dallueshmėria sociologjike dhe demografike, por gjithashtu edhe dallueshmėria si kategori filozofike. Multikulturalizmi parashtron pyetjen prioritare qė ka tė bėjė me kapacitetin e njė sistemi social tė integrojė njė dallueshmėri autentike.1
Ndėrkaq, nė anėn tjetėr me tė drejta gjinore nėnkuptohet respektimi i sekseve tė ndryshme. Dihet se gjatė historisė njerėzore gjinia qė mė sė shumti i ėshtė ekspozuar njė diskriminimi ėshtė gjinia femėrore, edhe atė nga gjinia mashkullore. Kur mendojmė pėr tė drejtat gjinore kėtu kemi parasysh edhe njohjen e tė drejtave tė gruas dhe ndalimin e dhunės ndaj saj. Dihet se femrat u janė nėnshtruar njė diskriminimi, rrahjeje apo edhe ekzekutimi nga ana e meshkujve. Mė se 2 milionė femra u janė ekspozuar zanatit katastrofik tė quajtur ku trupi i tyre shitet si mall nė treg. Nė disa vende kemi aborte tė mėdha qė vijnė si pasojė e kontrollimeve gjinore para lindjes pėrmes ultrazėrit apo amniosintezės. Pėr ēdo vit vdesin 1.5 milionė fėmijė pėr shkak tė pėrkatėsisė sė tyre gjinore. Vajzat dhe gratė dhunohen seksualisht ēdo ditė. 75% e dhunimeve kryhen nga dorasit e rrethit tė afėrt social.. Vetėm 10 -30% dhunimeve paraqiten nė polici. Nė shumė vende femrat s’guxojnė tė vetėvendosin pėr trupin e tyre. 150 milion femrave u janė dėmtuar dhe gjymtuar organet gjenitale. Dhe nė pėrgjithėsi femrat shpėrfillen nė ēdo aspekt nė shumė vende tė botės.2

II. MULTIKULTURALIZMI, TĖ DREJTAT GJINORE DHE SFIDAT

Modeli multukulturalist ėshtė i patjetėrsueshėm sepse ky model respekton dhe pranon ēdo identitet kulturor, kohabitacionin nė mes tė grupeve tė ndryshme etnike e njashtu edhe kooperimin dhe bashkėpunimin mes tyre. Nėse duam tė krijojmė njė egalitet tė vėrtetė duhet ti pranojmė diferencat, dallueshmėritė dhe identitetet individuale dhe duhet marrur si model universal vlerat e gjitha grupeve etnike. Abdallah-Preitcelle thekson: “Multikulturalizmi merret me njohjen e pluralitetit tė grupeve dhe tenton tė evitojė dhe mėnjanojė thyerjen apo eklatimin e unitetit kolektiv”. 3
Edhe pse sot nė shumė vende tė ndryshme tė botės ky kodeks nuk pranohet fare duhet qė secili shtet dhe secila shoqėri tė tentojė tė afirmojnė multikulturalizmin. Sot nė botė kemi shumė vende tė cilėt kanė probleme me mosnjohjen e multikulturalizmit apo nė dilemat ndaj kėsaj ēėshtje tejet grandioze. Disa njerėz, tė shqetėsuar nga emigracioni, getot etnike dhe ekstremizmi i brendshėm, bėjnė thirje qė multikulturalizmi tė hiqet. Njė zyrtar britanik me emrin Trevor Phillips, pėr gazetėn “The Times” deklaroi: “Multikulturalizmi mė nuk ėshtė i dobishėm sepse ka nėnkuptuar gjėra tė gabueshme, andaj unė sugjeroj ndarje. Proklamoj prej kėtij momenti shtetet e integruara me vlera tė pėrbashkėta si: demokracinė, sundimin e ligjit dhe gjuhėn amtare tė atij shteti”-tha zyrtari Phillips. Ai mė tej shtoi: ” Banorėve qė janė tė huaj nė shtetin ku ata jetojnė duhet vazhdimisht t`u thuhet se s`janė ata qė janė derisa ata tė pranojnė “ shtoi me tej Phillips. Ndėrkaq Charles Jenkins, nga Njėsiti i Inteligjencės pėr Ekonominė nė Londėr thotė : “Multikulturalizmi i mban tė bashkuar qytetarėt e ēdo shteti”. Nga ana tjetėr Charles Jenkins deklaron mė tej : “ Multikulturalizmi ėshtė forcė e madhe pozitive. Andaj asnjė vend nuk duhet pranuar politikėn e asimilimit, pėrkundėr vėshtirėsive me emigracionin dhe sigurinė”. Ai mė tej kėrkon adaptimin e elementeve tė lojalitetit. Nga ana tjetėr Daniele Joly, ligjėrues nė Universitetin Warwick thotė: “ Nuk mendoj se multikulturalizmi ėshtė diēka e keqe, nėse e shihni si pėrzierje tė kulturave tė ndryshme nė njė vend tė veēantė. Nė shumė shtete problemi qė ekziston ėshtė vėnia nė praktikė e multikulturalizmit. Mirėpo nė disa vende si Franca, ku ka politikė asimiluese, rezultatet janė edhe mė katastrofike. Prandaj duhet gjetur rrugėn qė mundėson njohjen e vlerave dhe kulturave tė ndryshme dhe njėkohėsisht rrugėn qė ofron mundėsi tė barabarta” thotė Joly duke iu adresuar kėsisoj ēdo shteti qė posedon fenomenin e ashtuquajtur miltikulturalizėm. 4
Ndėrkaq sa i pėrket tė drejtave gjinore duhet cekur se qė nga viti 1980 filloi vetėdijesimi publik pėr respektimin e tė drejtave gjinore konkretisht respektimin e tė drejtave tė gjinisė femėrore si dhe dėnimin e dhunės ndaj kėsaj gjinie. Filloi njė mobilizim i hatashėm i lėvizjeve feministe. Fill pas Deklaratės Universale mbi tė Drejtat e Njeriut (1948), u miratua dokumenti qendror si Konventa mbi zhdukjen e tė gjitha Formave tė Diskriminimit ndaj Grave (CEDAW) apo Konventa e Grave qė u miratua nga Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara nė vitin 1979. Kjo konventė saktėson : “ Diskriminimi ndaj grave shkel parimet e barazisė sė tė drejtave dhe tė respektit tė dinjitetit njerėzor”. Kjo solli nė njohjen e tė drejtave tė gruas si tė drejta tė njeriut nė vitin 1993 nė Konferencėn Botėrore tė KB pėr tė Drejtat e Njeriut nė Vjenė.5
Kėto gjėra sollėn nė suksese pasi sot dėnohen penalisht tė ashtuquajturit “turistė tė seksit” tė cilėt keqpėrdorin seksualisht vajza jashtė vendit. Poashtu dhuna nė bashkėshortėsi ėshtė e dėnueshme. Sot kemi poashtu njė akses mė tė madh tė femrave nė aspekte tė ndryshme shoqėrore. Ajo qė kontribuoi mė shumė nė kėtė drejtim ėshtė aktiviteti i organizatės TERRE DES FEMMES qė synonte mosdorėzimin para peshės sė pseudoargumenteve, qė thirren nė emėr tė vlerave pseudokulturore dhe pseudofetare dhe pėrmirėsimin e tė drejtave tė femrės.6
Por njerėz tė ndryshėm kritikuan avancimin e tė drejtave gjinore, e nė shumė shtete siē pėrmenda edhe mė lartė situata me respektimin e tė drejtave gjinore ishte katastrofike duke mos iu lejuar femrave liria pėr vetėvendosje dhe duke mos iu lejuar akcesi nė ēdo aspekt. Mirėpo lėvizjet e ndryshme feministe e posaēėrisht organizata TERRE DES FEMMES nė bashkėpunim me lėvizje tė ndryshme feministe arriti qė tė favorizojė mjaft tė drejtat e gjinisė femėrore. Sot nėpėr botė kemi shumė femra qė kryejnė funksione tė ndryshme diplomatike, politike, ekonomike etj. Poashtu sot femrat janė mė tė privilegjuara dhe jorastėsisht kjo gjini feston edhe ditėn e saj si festė ndėrkombėtare, 8 Marsin.

III. ĒFARĖ HAPASH DUHEN TĖ NDĖRMIRREN PĖR NJOHJEN E MULTIKULTURALIZMIT DHE TĖ DREJTAVE GJINORE

Edhepse shoqėria ende nuk ka pasur sukses tė sjell solucione pėrfundimtare pėr fenomenin e ashtuquajtur multikulturalizėm ajo prapė se prapė propozon mosfavorizimin e dy tendencave tė rrezikshme:
1. Nga njėra anė, homogjenizimin e ideve dhe formave tė jetės nė emrin e njė universalizmi abstrakt
2. Nga ana tjetėr mbrojtjen e partikularizmave (pjesėzimeve) rezistuese, mosnjohjen e tjetrit (Joalteritetin) dhe mosnjohjen e dallimeve.
Nėse evitohen kėto 2 tendenca tė rrezikshme, mund ti qasemi mė afėr njohjes sė fenomenit multikulturalizėm, pra njohjes sė kulturave, etnive tė ndryshme dhe njohjes sė diversitetit tė botės dhe popujve.
Ndėrkaq, qė ti qasemi mė afėr fenomenit “tė drejta gjinore” nuk duhet pranuar aspak dhe duhet dėnuar dhunėn ēmendurake ndaj femrave, mbylljen e tyre nė labirinte tė zeza dhe keqpėrdorimin e tyre. Duhet pranuar nga tė gjitha palėt raportin reciprok dhe tė ndėrsjellė, me tolerancė dhe mirėkuptim mes tė dy gjinive tė Zotit. Gratė dhe vajzat e botės duhet tė pėrgatiten dhe ta ngritin vetėdijen e tyre dhe njohjen e ndėrsjellė pėr angazhimin dhe respektin pėr format e ndryshme tė rezistencės, njashtu qė tė ēlirohen edhe nga udhėzimet e tepėrta pseudofetare-tradicionale dhe ato tė tepėrta civilizuese (kulturore) kinse nė emėr tė njėfarė civilizimi dhe emancipimi.

PĖRFUNDIMI
Sipas mendimit tim, multikulturalizmi ėshtė tejet i vėshtirė, por jo edhe i pamundur pėr tu zbatuar. Sot nė botė, gjithnjė sipas mendimit tim, mungon njė dėshirė dhe vullnet pėr pranimin e multikulturalizmit. Rastin e tillė e kemi nė Maqedoni, ku mungon dėshira e popullit maqedonas tė pranojė qenėsimin e popullit shqiptar kėtu, si dhe tė pakicave tjer. Mendoj se ėshtė e vėshtirė tė pranohet prania e multikulturalizmit sepse secili komunitet mendon tė ruaj atė tė veten dhe tė mos pranoj tė huajėn. Pėr tė dėshmuar se multietniciteti ėshtė i vėshtirė pėr tė funksionuar unė jap si shembull Perandorinė Osmane e cila me gjithė tentativėn pėr mbajtjen e shumė popujve sė bashku dėshtoi, mandej kemi Perandorinė Bizantine, tė njėjtin rast e kemi me ish-BRSS, me ish-Jugosllavinė etj. Mendoj qė duhet shkuar sipas parimit popull-komb tė kardinalit Rishelje, por vetėm nėse dėshton pėrpjekja pėr ta mbajtur gjallė fenomenin e quajtur multikulturalizėm, apo pėrpjekja e njohjes sė tjetrit ashtu siē ėshtė. Dėshtimi i mundėsisė sė njohjes sė tjetrit solli nė konflikte tė ndryshme nė botė, e unė e marr si shembull konkret Bosnjėn dhe Hercegovinėn, Kroacinė, Kosovėn, Maqedoninė etj. Andaj thash mė parė se nėse dėshton pėrpjekja e funksionimit tė multikulturalizmit duhet tė shkohet nė ndarje, respektivisht ne shtete-kombe.
Ndėrkaq sa i pėrket tė drejtave gjinore, unė mendoj se tė drejtat gjinore janė kyēi i funksionimit tė njė shoqėrie demokratike, tė njė shoqėrie pa dominime, pa presione dhe shtypje, pa censura. Jam kundėr thėnieve tė disa psikopatėve seksualė se femra duhet tė shfrytėzohet si mjet dėfrimi, apo si mall tregu. Apo kundėr disa dijetarėve “fetarė” se kinse femra ėshtė “djall” dhe se ajo si e tillė ėshtė e dedikuar vetėm pėr rritjen dhe kujdesin e fėmijėve dhe pėr punėt nė amvisėri. Pra, proklamoj se si e tillė femra duhet tė respektohet me respekt tė ndėrsjellė kuptohet edhe ndaj burrit, pa censura dhe me mundėsi tė barabarta se tė dyja gjinitė nuk janė tė pilotuara prej lart rastėsisht por janė tė sjellur “to make the world better” (pėr tė bėrė botėn mė tė mirė) me mundėsi dhe avantazhe tė barabarta.

ARDIAN RAMADANI- profesor i gjuhės frenge nė Universitetin e Europės Juglindore dhe magjistrant i Studimeve tė Diplomacisė
Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Mr. Ardian Ramadani
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 32 vizitorë
Lexuar: 3,083 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Rrustem Geci – 10 poezi pėr Ēamėrinė, nga lib...
E hėnė, 29 shtator 2014 - 22:22
EDHE UNĖ JAM ĒAM Ēamėri, motėr e gjakut, motėr e dhimbjes, motėr e vuajtjeve. Edhe unė jam Ēam, edhe unė jam si ti. Motra ime e betejave, jam nė kontakt...
Botime tė reja
E dielė, 28 shtator 2014 - 22:32
Kėto ditė doli nga shtypi libri mė i ri i Bedri Tahirit “Toponimia e Galicės”, botuar nga SHB “MESHARI” e financuar nga Drejtoria pėr Kulturė, Rini e Sport...
Thaēi, pasardhės direkt i Oso Kukės (shkrim ...
E enjtė, 25 shtator 2014 - 00:05
Sa herė pi raki mė vinė nė mendje ide tė ēuditshme. Nė gotėn e parė sikur kam ide politike, ide pėr tokėn. Nė tė dytėn mendime pėr zotin e pėr gjithėsinė, ...
Atdhetari, shkencėtari e krijuesi i palodhur ...
E merkurė, 24 shtator 2014 - 01:28
E nderuara familje Gjocaj, mėsuesja Remzije, kolegė e bashkėpunėtorė tė Profesor Zenun Gjocajt, qė sot jemi tubuar ta pėrurojmė librin e tij postmortum ”Vė...
“Agimet Shqiptare” hapin Javėn e Kulturės Shq...
E martė, 23 shtator 2014 - 00:12
Se Pallati Auersperg ka zėnė rrėnjė nė historinė shqiptare jo vetėm nga mbajtja e bisedimeve shqiptaro-serbe pėr statusin e Kosovės, por tani nuk rresh...
më shumë nga - Kulturė »
 
 

© 2014 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi