Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Pėrfaqėsimi “dinjitoz” i Haxhi Zekės nga pedofilėt dhe kriminelėt e UDB-sė (5)
Publikuar më 13 dhjetor, 2017 nė orėn 13:15 ( ) Isa Mulaj | Tė ndryshme |
Rrit madhësinë e shkronjave
Shėrbimi i UDB-sė nė Istog ka nėn kontroll ēdo sferė tė institucioneve publike, pikėrisht pėrmes njerėzve tė ish-UDB-sė dhe familjarėve tė tyre tė akomoduar nėpėr kėto institucione. Tė gjithė ju qė shprehni pak habi se ēka po ndodhė edhe me zgjedhjet politike nė atė komunė, pse Istogu u bė rast sui generis ose e vetmja komune ku zgjedhjet duhet tė pėrsėriten, ose pse KQZ solli njė vendim nė favor tė LDK-sė dhe diskriminues pėr AAK-nė, nuk e keni ditur njė gjė – se KQZ-nė nė Istog e kontrollon UDB-ja. Lexoni se sa problematik kanė qenė rasti i udnbashėve tė Istogut sa qė pėr ta, viktimat kanė shkuar dhe janė takuar edhe me Stane Dollancin.

Shpesh herė e dėgjoni shprehjen “udbash” si referencė ndaj njerėzve tė ish-sigurimit shtetėror tė Jugosllavisė, mė sė shpeshti ndaj shqiptarėve qė kanė punuar pėr atė shėrbim, ose ndaj atyre qė edhe sot vazhdojnė me mision tė saj. Nė kėtė vazhdim do t’u sjellim dėshmi se si funksionon ai mision shkatėrrues nė arsim, polici, komunė, gjykatė, shėndetėsi, dhe mė e rėndėsishmja, nė komisionin komunal tė zgjedhjeve. Ēdo gjė kėtu ėshtė publike. Nuk ka nevojė tė hulumtoni aq shumė. Kanė dalur nė shesh haptas dhe mburren se po sundojnė.

Nė vazhdimet e mėparme keni mundur tė vėreni se si ish-funksionarėt e UDB-sė, nė prag tė shpėrbėrjes sė kėtij shėrbimi i kanė futur familjarėt dhe tė afėrmit e tyre nėpėr institucionet qendrore dhe lokale tė Kosovės, ashtu qė ta sigurojnė vazhdimėsinė e misionit tė UDB-sė edhe nė ditėt e sotme. Njėri prej tyre nė Istog ishte Hamdi Bujupaj, i cili kishte punėsuar kushėririn e tij Januz Bujupaj. Sė pari tė shohim se kush ishte Hamdiu.

Kopja e dokumentit zyrtar tė Hamdi Bujupajt



























Dokumenti qė shihet nga fotografia e mėsipėrme nuk ėshtė letėrnjoftim por librezė e UDB-sė. Kėtė na e vėrteton edhe pėrmbajtja qė shfaqet nė faqen tjetėr, ku thuhet (nė serbisht dhe shqip): "Poseduesi i kėtij legjitimacioni ėshtė i autorizuar qė, nė raste tė parapara me ligj, tė legjitimojė, tė mbajė e shoqėroj personin gjer nė organin kompetent, tė hyjė nė banesė tė huaj e lokale tjera dhe tė bėjė bastisje pa urdhėresė me shkrim, tė bėjė shikimin e dokumentacionit tė caktuar tė organeve ose organizatave, tė marrė pėrkohėsisht sendet qė mund tė shėrbejnė si prova nė procedurėn penale, tė shėrbehet me mjet tė huaj transporti e mjet tė lidhjes, tė bajė armė tė zjarrtė e ta pėrdori, si dhe tė ushtrojė punė tjera tė parapara me ligj dhe dispozita tjera.”

Kompetencat e UDB-ashit Hamdi Bujupaj



















Ky ėshtė njė dokument tipik i UDB-sė me kompetenca tė pakufizuara. Se ēka ka bėrė Hamdi Bujupaj, po ia lėmė tė gjitha tė kaluarės me pėrjashtim tė njė veprimi – punėsimi i kushpėririt tė tij Januz Bujupaj nė tė njėjtin sektor, i cili pas shpėrbėrjes sė Jugosllavisė dhe largimit tė Serbisė kur punonte nė KOS (Kontra Obaveštenje Služba (Shėrbimi i Kundėr Zbulimit), vazhdon tė punoj nė policinė e Kosovės si hetues nė Istog. Ēka bėnė Januzi nė Kosovėn e pas luftės duke punuar nė sektorin e njėjtė por nė kuadėr tė policisė sė Kosovės, tash duhet tė na interesoj shumė sepse ende ėshtė aty me detyrė. Januzi shtrembėron, censuron ose edhe i shkatėrron sistematikisht rastet rastet qė lajmėrohen nė polici nė njėrėn anė, ndėrkaq nė anėn tjetėr monton, po ashtu sistematikisht, raste tė cilat i dėrgon nė prokurorinė e Pejės. Nė Pejė ekziston njė prokuror me emrin Ardian Hajdaraj, i cili ėshtė familjar i Smajl Hajdarajt tė vrarė. Ardiani nuk lejon kurrfarė padie kundėr askujt tė LDK-sė. Me tjerėt prokurorė nė Pejė, Januzi e ka darsėm gjithmonė, qė do tė thotė se me ta i kryejnė dhe monitorojnė krimet qė ndodhin nė Istog. Ēfarėdo rasti tė raportoni nė polici dhe ēfarėdo padie tė dėrgoni kundėr Januzit nė prokurorinė e Pejės, Januzi nuk pjerdh pėr to hiē sepse e din se i ka argatėt e tij aty. Mirėpo, Januzi filloj tė shqetėsohet shumė kur unė fillova t’ia bėjė publike disa krime tė tij, dhe me dėrgonte njerėz tė mė bėjnė presion qė tė mos e denoncoj publikisht. Njėri prej atyre njerėzve ėshtė Halil Zymberaj, i cili mė ankohej qė tė mos shkruaj pėr Januzin sepse e paska mik. Pas disa ditėve, unė pėrsėri denoncoja publikisht Januzin, e Halili mė ankohej:
- Aaa, qetash ma ke prish qejfin fort. The qe s’shkrun ma pėr Januzin, e m’kallxun djemt qe prap kishe shkru n’fejsbuk!
- Ani ēka more?
- Paj unė e ti jemi jarana, e Januzin e kam mik. S’ka bre njeri ma t’mirė se ai!
- Po ēka lidhje qė e ki mik? Unė e ti jemi kanė, jemi edhe mbesim jarana deri n’pakufi. Me Januzin i kam raportet zyrtare dhe e kam paditur se m’i ka fallsifiku disa raste.
- Po n’rregull osht ajo qė e ke paditė, le t’merret gjykata me tė, po n’fejsbuk mos shkruj pėr tė.
Qėllimi i Januzit pse po shqetėsohet shumė kur unė shkruaj pėr tė nė fejsbuk dhe portale tjera, ėshtė sepse ai e llogaritė qė gjykata ėshtė vetėm pjesė pėrbėrėse e rrjetit kriminal tė tij dhe jo vetėm qė nuk e prekė kurrė, por shėrben si pararojė e krimeve tė Januzit, pra i kanė telat bashkė. Pėr kėtė Januzi nuk mėrzitet fare. Padite ditė e natė nė prokurorinė e Pejės, dhe atij vetėm sa i bėhet qejfi mė shumė, sepse aty ndodhė qysh don Januzi, pra rastet kundėr tij hidhen poshtė, Januzi informohet me kohė kush po e paditė, e pastaj ky fillon ofenzivėn. E tėrė kjo mbetet e panjohur pėr publikun, dhe ju tani jeni nė ndjekje nga Januzi, pra Januzi del fitimtar e ju i humbur dhe i pėrndjekur. Kur dikush merr guximin t’i raportoj publikisht krimet e Januzit dhe tė tjerėt vazhdojnė t’i sjellin rastet e tyre dhe ato bėhen publike, atėherė Januzi shfrytėzon rrjetin e tij pėr t’ia tėrhequr vėrejtjen dhe t’iu bėjė presion, si pėr shembull mua nėpėrmjet Halil Zymberajt. Se sa njerėzve ua ka bėrė kėshtu, nuk po i raportojmė kėtu, por me rėndėsi pėr publikun ėshtė qė ta dijė, edhe ashtu publiku e di bukur nė masė, se strumbullari i krimeve tė UDB-sė, censurimit tė tyre, shtrembėrimin e provave ose edhe shkatėrrimin e tyre, ėshtė Januz Bujupaj. Ja pėr shembull, Januz Bujupaj ka shtrembėruar dhe neglizhuar rastin e njė konflikti pronėsor nė Istog, ku nė bashkėpunim me njė serb tė quajtur Novica Antiq (i njohur me pseudonimin Mallajci), gjyqtarin Daut Demiraj dhe pronarin e njė parcele tė tokės, kanė planifikuar dhe e kanė shantazhuar njė pronarė biznesi t’i marrin haraē 150 000 euro, me pretendimin se matja kadastrale ka treguar kufiri ose mexha e pronės tani tė shitur tė serbit, duhet tė jetė dy metra brenda territorit tė pronės sė shqiptarit, ose njė sipėrfaqe prej 2,5 ari. Pėr realizimin e kėtij qėllimi, e nxisin Mallajcin tė deklarohet rrejshėm se nuk ka problem pėr pronėn nė fjalė. Po ashtu, edhe Blerėsit Enver Arifaj dhe Bashkim Arifaj deklarojnė rrejshėm para Noterit se nuk ka kurfarė problemi pėr pronėn nė fjalė. Mirėpo, familja Antiq, para shitjes sė tokės kishte bėrė njė marrėveshje me dy pronaret fqinje tė tokės, Rabe Rabaj dhe Shehrije Blakaj, pėr krijimin dhe asfaltimin e rrugės sė pėrbashkėt ndėrmjet dy parcelave, fund e krye. Ajo marrėveshje ishte vėrtetuar nė gjykatė dhe tė noteri, qė do tė thotė se ėshtė dokument qė e ka fuqinė e plotė juridike. Rruga e pėrbashkėt kalon 2 metra nėpėr tokėn e pronarit shqiptar tė biznesit, por vetėm deri nė gjysmė. Pjesa tjetėr ka mbetur arė. Sipas marrėveshjes, ajo pjesė e arės ku ndėrpritet rruga me asfalt, duhet tė vazhdoj deri nė fund, qė do tė thotė se ato 2,5 ari pėr tė cilat kėrkojnė 150 000 euro haraē, jo vetėm qė nuk do t’i marrin, por duhet t’i lėshojnė edhe 2-3 ari deri nė fund pėr ta vazhduar rrugėn. Pėr kėtė konspiracion nė detyrimin e haraēit nė vlerė 150 000 euro, ėshtė lajmėruar Zyra e Prokurorit tė Shtetit, Aleksandėr Lumezi, sepse nė Pejė situatėn e ka nė dorė Januz Bujupaj. Ka edhe shumė e shumė raste tė krimeve nga Januz Bujupaj, nė mes tjerash pėr misterin e ēantave me para, dhe masakrėn e Banjės. Ju si publik ose si lexues, a keni ndonjė informacion se deri ku kanė shkuar hetimet lidhur me masakrėn e Banjės? Normal qė nuk keni, sepse Januzi me veprimet e tij u bėnė tė dyshoni nėse Nexhat Muzlijaj (i masakruari nė Banjė) ka ekzistuar ndonjė herė. Pėr disa raste, ta zėmė ndonjė aksident trafiku apo kur dikujt i bie gripi, ju i mbani mend pėr njė kohė tė gjatė dhe interesoheni se ēka u bė mė tutje, dhe pse kishin ndodhur. Por masakra siē ishte ajo e Banjės, tash hamendeni nėse ka ndodhur apo jo. E po, i tillė ėshtė ky rrejt kriminal. Ta masakron njeriun ndėr sy, e ti gradualisht shton dyshimin deri sa ta harrosh krejt, nėse ka ndodhur ndonjėherė. Kjo ėshtė pspikologjia e UDB-sė. Tė bėnė tė dyshosh edhe nė sytė tuaj. Komandant i stacionit policor nė Istog ėshtė Enver Gashi nga Banja e Pejės. Enveri duhet tė jetė vėllai ose familjar i Zymber Gashit. Shikoni nė dokumentin e mėposhtėm tė UDB-sė kush ishte Zymber Gashi:

Njė lutje nė serbisht e Zymber Gashit nga K.K. i Istogut, me 7 taksa













































Sektorėt tjerė tė rrjetit kriminal: shėndetėsia dhe arsimi

Kupola e rrjetit kriminal tė UDB-sė ėshtė e pėrqendruar nė institucionet kryesore, me degėzime deri nė punėtorėt operativė. Nė Istog kjo kupolė identifikohet me LDK-nė ose partinė nė pushtet. Pėrmes saj ndodhin punėsimet ilegale, shantazhet, shpifjet, dezinformatat dhe krimet. Vesel Bujupaj ėshtė kushėri i Januzit. Veseli shkon nė polici tė raportoj se i ka humbur kartela e bankės, dhe se nė tė i kishte 380 000 euro. Policia bėnė ēmos t’ia gjėjė, por kur rasti shkon pak mė lartė, si pėr shembull nė Prishtinė, administrata tatimore e detyron t’i paguaj brenda dite 38 000 euro tatim. Kjo do tė thotė se kėto para kanė rrjedhė nga burime jo logjiore, prandaj kur shteti ka hasur nė to, e ka detyruar tė paguaj tatim urgjentisht. Po tė kishte mbetur rasti pėr prokurorinė e Pejės, aty e kishte shkelur kushėriri i tij Januzi. Zize Blakaj – Bujupaj ėshtė gruaja e Veselit, qė punon nė administratėn e komunės sė Istogut, dhe i bėnė dallaveret pėr tenderėt. Para njė jave, ose mė 14 dhjetor 2017, ajo e ka punėsuar vajzėn e vet, Valjeta, si mėsuese nė shkollėn fillore “Martin Camaj” nė Gurrakoc. Kėtė e konfirmon edhe vetė Valjeta, si nė fotografinė mė poshtė:

Njoftimi publik nga Valjeta Bujupaj, e punėsuar nga nėna e saj Ziza.




































Kjo qė e shihni nė foto, Valjeta Bujupaj, sipas shoqeve dhe shokėve tė saj, ka qenė njė ngelaqe, tė cilės i ka ndihmuar Ziza (nėna e saj) pėrmės strukturės sė UDB-sė tė instaluar nė arsim, tė marrė nota kaluese sepse nuk ka pasur shansė ta mbaroj shkollėn vetė. Se ēka zihet nė gjimnazin “Haxhi Zeka” nė Istogut, jeni njoftuar bukur shumė edhe nė vazhdimet paraprake. Aty ndodhė lloj-lloj krimi, e kurrfarė cilėsie e arsimit. Mbi tė gjitha, Valjeta, siē tregon edhe postimi i saj nė anglisht, ėshtė e dashuruar nė qen, kur thotė: “There is no love, like a dog’s love!” qė nė shqip do tė thotė: “Me dashuri t’qenit s’ka.” Nuk ka asgjė sensacionale me kėto dashuri ndaj qenve, sepse arsimi pėrmes komunės sė Istogut ėshtė kthyer nė ēerdhe tė veprimeve shtazarake siē do tė shohim edhe nga nėntitulli nė vijim.

Ēka t’doni keni, veē n’mujshit me ma qit qet qikė!

Ushtruesi aktual i detyrės sė drejtorit, Ibrahim Bytyqi, njihet publikisht si ngacmues dhe keqtrajtues seksual i nxenėsve tė mitura. Tanimė keni dėgjuar se si pjesėtarėt e UĒK-sė, Emin Zagragjaj, Ramiz Kabashi dhe Shaip Ēetta e kishin arrestuar pas luftės Ibrahimin dhe e kishin mbajtur nė kamp-burg aty pėrballė gjimnazit, pasi njė femėr ishte ankuar se ky po donte me kapė me zor. Edhe pėr raste tjera tė ngacmimeve dhe keqtrajtimeve seksuale jeni njoftuar, nė mes tjerash kur policia e ka arrestuar Ibrahimin, por ka ndėrhyrė gruaja e tij dhe e ka nxjerrė nga policia. Qysh e ka nxjerrė, jo po e dini. S’ka nevojė pėr komente tė mėtejme.

Bokseri dhe pedofili i Haki Rugovės, Ibrahim Bytyqi

Ibrahimi me profesion ėshtė bokser sepse rrah nxėnėsit fizikisht, i ngacmon dhe keqtrajton femrat e mitura seksualisht. Kėshtu ai ka krijuar njė diktaturė nė gjimnaz. Njė pjesė tė nxėnėsve i zėnė jarana, pinė cigare me ta zyre, dhe i angazhon nė gjuetinė e shtrigave – spiunimin e profesorėve tjerė dhe angazhimin e tyre per me i qitė femra ose nxėnėse tė gjimnazit. Ndonėse janė tė shpeshta rastet e tilla, do tė shkėputim njė emėr e mbiemėr. Nė vitin e parė tė gjimnazit sapo kishte ardhur njėra me emrin Ferdane Maloku nga Istogu. Po sa e sheh Ibrahimi, i angazhon dy nxėnės spiunė tė tij: “ēka t’doni kini, veē n’mujshit me ma qitė qet qikė!” Po dihet pėr ēka. A ka nevojė kėtu t’ua sqaroj mė tutje, apo ju e kuptoni shprehjen “me ma qitė qet qikė?” Ajo vazja, 14-15 veēare nuk dinte gjė. Shoqet e saj ishin tronditur kur kishin marrė vesh, nėpėrmjet shokėve tė tyre, se Ibrahimi po ka merak me ja qitė dikush qat qikė, sepse siē thoshin ato, Ibrahimi 50 vjeē, e ajo fėmijė. Nė fakt, sipas Kodit Penal tė Republikės sė Kosovės, ajo ishte e mitur. Shoqet e saj mė njoftojnė se ajo (Ferdane Maloku) ka qenė shumė e bukur. Sidoqoftė, nuk ka rėndėsi se a e sheh dikush tė mirė apo tė bukur, por me rėndėsi ėshtė se njė veprim i tillė nga Ibrahim Bytyqi paraqet vepėr penale. Por Ibrahimi nuk shqetėsohet aspak pėr kėso gjėra, sepse ka tejkaluar raste edhe mė tė rėnda sikur atė kur e arrestuan pjesėtarėt e UĒK-sė dhe ka mundur tė pėsoj shumė keq. Prej asaj kohe, Ibrahimi ka krijuar njė lloj imuniteti ndaj ligjit, dhe kėtė ia mundėson Januz Bujupaj nė polici, Agim Haxhijaj dhe Haki Rugova nė komune, e mė tej rastet e tij nuk shkojnė.

Edhe KQZ-ja nė duar tė UDB-sė

Ėshtė fjala pėr KQZ-nė nė nivel tė Istogut, apo siē njihet shkurtimisht KKZ (Komisioni Komunal i Zgjedhjeve). KKZ duhet tė jetė shumė neturale dhe e pavarur politikisht. Ju mund tė mendoni se ndoshta po ekzagjerohet ky rrjeti i UDB-sė, por pikėrisht te puna e zgjedhjeve ėshtė mė aktiv se nė ēdo punė tjetėr. Pėr 15 vite, LDK nė Istog i ka fituar zgjedhjet nga votat e serbėve tė vdekur. Kėtė e bėri edhe mė 22 tetor 2017. Befasi nė ato zgjedhje ishte se 795 vota pėr Haki Rugovėn erdhėn nga Serbia, kinse nga serbėt e shpėrngulur nga Istogu dhe fshatrat e tij. Haki Rugova ishte 671 para Gani Dreshajt. Hiqi 795 vota nga Serbia, dhe shiko se kush del fitues nė raundin e parė. Ėshtė folur se Hakia para zgjedhjeve ka intervenuar me pare diku nė Serbi pėr vota pėrmes njė serbi, por kėtė nuk mund ta besonim sepse s’kishim se si ta vėrtetojmė. Vėrtimi megjithatė erdhi kur u konfirmuan 795 vota nga Serbia, tė cilat kishin ndodhur kėshtu: ka pasur mbushje nė njė apo dy vende nė Serbi tė fletėvotimeve. Nė raundin e dytė tė mbajtur 19 nėntor, serbi ose serbėt (njė grup i vogėl) nuk do tė ishin nė gjendje tė bėnin mbushje masive nga njė apo dy qendra tė fletėvotimeve pa marrė para tjera prej Haki Rugovės. Ata nuk morėn para Hakia, prandaj edhe votat nuk erdhėn si herėn e parė. Kur nė raundin e dytė shumica e votave me kusht dolėn nė favor tė gani Dreshajt, me ēka edhe u pėrmbys epėrsia e Haki Rugovės, Hakiu doli menjėherė me reagim dhe cilėsime si manipulim mafioz nga Austria, Sllovenia, dhe Mali i Zi. Dikush do tė thoshte se Hakia e kuptonte mirė kėtė lojė sepse vazhdimisht ka bėrė biznes tė tillė me serbė, por nė rastin e Austrisė. Sllovenisė, dhe Malit tė Zi, ėshtė fakt se atje jeton diasporė mė e madhe e shqiptarėve se nė Serbi. Por pėr Hakinė rėndėsi kanė vetėm votat e serbėve tė vdekur nga Serbia, e jo tė shqiptarėve nga diaspora. U konfirmua se mbi 50 vota me kusht pėr Gani Dreshajn ishin nga personat qė tanimė kishin vdekur, dhe pėr kėtė KQZ-ja shpalli rivotimin, por publikut nuk iu tregua se nga Serbia kishin ardhė mbi 500 vota tė serbėve tė vdekur ose 10 herė mė shumė. Kush i ka fajet kėtu? KQZ-ja, dhe personat kompetent do tė duhej tė burgoseshin pėr mos pastrimin e listave tė votuesve pėr vite tė tėra. Por pse nuk u pastruan listat, sidomos nė Istogun sui generis dhe shumė problematik? Sepse, njė gjė tė tillė nuk e lejonte UDB-ja, tė cilės i nevojiteshin emrat e personave tė vdekur, sidomos tė serbėve, pėr ta mbajtur nė pushtet LDK-nė me votat e njerėzve inekzistent deri nė pakufi, ndėrkaq shumica e shqiptarėve tė gjallė le tė vazhdojnė tė votojnė kot – gjithmonė do tė humbin. Kohėve tė fundit, LDK ka dalur hapur duke kėrkuar vota tė serbėve tė cilėt kėta nuk janė tė interesuar t’ia japin masovikisht pa ryshfet, dhe pranojnė se serbėt e Osejanit mund t’ia japin komplet votėn Hakisė. Vėshtirė pėr t’u besuar sepse ata komplet nuk ua japin as kandidatėve tė tyre serbė, por fushata e LDK-sė ėshtė e pėrqendruar diku tjetėr – nė kėrkimin dhe blerjen e letėrnjoftimeve tė serbėve tė vdekur, me ēmim ndėrmjet 50 dhe 100 euro. Inicialet e njė aktivisti tė tillė tė LDK-sė janė I.S., shqiptar. Po e lėjmė me iniciale sepse i njėjti mund tė ndiqet penalisht, prandaj nuk duam t’ia pėrmendim emrin e plotė sepse mund tė ikė.
KKZ-nė nė Istog e kryeson Bashkim Ademaj, me email adresė: bashkim.ademaj@kqz-ks.org; bashkim.ademaj@hotmail.com, numėr telefoni 044 393 723, ish-profesor i marksizmit nė gjimnazin “Haxhi Zeka.” Ju do tė dyshoni menjėherė se personi mė kompetent nga KQZ-ja nė Istog qenka nga LDK-ja, por prisni pak. Bashkimi ėshtė vėllai i Agim Ademajt. E dini kush ėshtė ky Agimi? Ėshtė ish-nėnkryetari i Komunės sė Istogut dhe njėherit edhe nėnkryetar i degės sė LDK-sė nė Istog, dhe ish-deputet nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės (tash nuk ėshtė pas zgjedhjeve tė qershorit 2017). Me kėtė rast ju do tė thuani: aiii, mjaft mė se po shihet qartė dhe haptas se ēka qenka puna e KQZ-sė nė Istog dhe pse Istogu po u sunduaka nga njerėzit qė fitojnė me vota tė serbėve tė vdekur! Keni vetėm edhe pak durim se gati u kry vazhdim dhe kjo puna sui generis e zgjedhjeve nė Istog. Bashkimi dhe Agimi janė tė bijtė e Ramė Ademajt, ndryshe i njohur nėpėr tėrė rajonin e Istogut vetėm si Ramė Tulla. E tash, ēka ka ki me na kallxu pėr kėtė Ramė Tullėn, se boll e morėm vesh punėn e KQZ-sė, LDK-sė, UDB-sė, gjimnazit, marksizmit, komunės, etj.
Ramė Tulla ishte nga fshati Lubovė. Profesionin dhe funksionin e tij do ta kuptoni mė vonė sepse ėshtė e pamundur tė pėrshkruhet me njė fjali. Rama ishte i madh me shtat, i zi, me mustaqe, shumė i flliqtė prej goje, qė ka toruturuar shumė shqiptarė sa qė mediat e ndryshme tė Jugosllavisė e kishin shpallur hero kombėtar tė Jugosllavisė. Pėr Ramė Tullėn edhe sot qarkullojnė shumė tregime, barcoleta, dhe humore, sidomos pėr fjalorin e tij tė ndyrė kur ia rrafshitke nanėn shumėkujt. Tregimi mė i pėrhapur pėr Ramėn lidhet me rastin e Haxhi Kajtazit, njė mėsues nga fshati Uēė, tė cilin e kishte pėrjashtuar pa asnjė argument Ramė Tulla. Haxhiu vazhdon ankesat e tij tė kota nėpėr Istog, Pejė, Prishtinė kundėr Ramės. Por nuk doėzohet dhe vazhdon ta shtyjė kauzėn e tij deri nė organet federative tė Jugosllavisė. Aq larg shkon sa qė mė nė fund i caktohet njė takim Stane Dollancin, shefin e sigurimit tė Jugosllavisė, faktikisht njeriu mė i madh dhe mė pėrgjegjės nė Jugosllavi pas vdekjes sė Titos. Nė vijim po su sjellim pjesėn e bisedės ndėrmjet Stane Dollancit dhe Haxhi Kajtazit,, e cila njihet bukur shumė tek gjeneratat mė tė vjetra nėpėr Istog dhe rrethinė. Shumėkush e tregon nė formė tė humorit, madje edhe nė serbisht (siē kishin biseduar ata tė dy nė Beograd), por ne po e sjellim tė pėrkthyer nė shqip. Pas fjalės dhe ankesės sė Haxhiut, Dollanci duke qenė i befasur se si ėshtė e mundur tė ndodhin gjėra tė tilla nė njė fshat (atėherė ishte thuajse fshat) tė quajtur Istog, mendon se duhet ndėrmarrė masa, por duhet ta dijė se si, prandaj e pyet:
Stane Dollanci: Kush ėshtė kryetar i Komitetit nė komunėn tuaj?
Haxhi Kajtazi: Ramė Ademi.
Stane Dollanci: E kryetar i Lidhjes Komuniste?
Haxhi Kajtazi: Ramė Ademi.
Mendon njėherė Dollanci se ėshtė e mundur njė person tė ketė dy poste, por edhe se mund tė ekzistojnė dy persona me emėr e mbiemėr tė njėjtė, dhe vazhdon pyetjen:
Stane Dollanci: E kryetar i Sindikatės kush ėshtė?
Haxhi Kajtazi: Ramė Ademi!
Stane Dollanci: E i BVI-sė (Bashkėsisė Vetėqeverisėse tė Interesit)?
Haxhi Kajtazi: Ramė Ademi!
Stane Dollanci: E kryeshef i milicisė kush ėshtė?
Haxhi Kajtazi: Ramė Ademi!
Shtanget njėherė Stane Dollanci, dhe pyet pak me nervozė:
- E sa Ramė Adema i ka bre ajo far komune kaq e vogėl e Istogut?
- Shoku Dollanc, atje ekziston vetėm njė Ramė Adem, por ai vranė e kthjellė atje. Veē qysh t’i teket atij bėhet. Krejt veē njė Ramė Adem i bėnė!
E kuptuat tani funksionin dhe profesionin e Ramė Ademit? Nė kuptimin figurativ, edhe sot nė Istog sundon vetėm Ramė Ademi (UDB-ja), pavarėsisht se ka disa emra, institucione, parti politike, kryeshefa tė milicisė, etj. Ja analogjia e pyetje-pėrgjigjeve ndėrmjet Stane Dollancit dhe Haxhi Kajtazit pėr ditėt e sotme nė Kosovė:
- Cila ėshtė partia mė e madhe nė Istog?
- UDB (LDK)!
- Kush ėshtė kryetar i komunės?
- UDB (Haki Rugova)!
- Kush ėshtė kryeshef i milicisė (tash i tė ashtuquajturės polici)?
- UDB (Enver Gashi, Januz Bujupaj, Hysen Berisha, Izet Demaj)!
- Kush ėshtė kryeshef i KQZ-sė nė Istog?
- UDB (djali i Ramė Tullės)!
- Kush ėshtė drejtor i gjimnazit tė vetėm?
- UBD (pedofili Ibrahim Bytyqi, ndėrsa drejtor i drejtoratit pėr arsim Agim Haxhijaj)!
- Kush e udhėheq pedofilinė dhe ngacmimet seksuale nė pėrgjithėsi?
- UDB (Ibrahim Bytyqi, Arben Maxharraj, Xhevdet Zekaj, Izet Demaj)!
- Kush e pret malin mė sė shumti?
- UDB (Izet Demaj me tenderėt e Haki Rugovės)!
- Kush e plaēkitė buxhetin e komunės dhe ia jep familjes si me kanė ai buxhet personal?
- UDB (Haki Rugova ia jep vėllait Haki Rugova, djalit Ilir (Haki Rugova), dhėndrrit Esat Bytyqi...
- E ēka bėnė me ato qė mbesin?
- Pijavet aq shumė sa qė edhe thyen shishet dhe pshurret n’pantolla, blenė vota prej serbėve tė vdekur, angazhon aktivistė tė blejė letėrnjoftime tė serbėve tė vdekur....
- S’po tė pyes mė shumė se u bė tepėr, por po ēuditem se si ėshtė e mundur tė ketė aq shumė UDB nė atė Istog tė vogėl?
- Atje ekziston vetėm njė UDB nė praktikė, e cila e ka vetėm njė mision, shtrihet ēdo kund (edhe tek tė vdekurit dhe tek ata qė ende nuk kanė lindur), pavarėsisht resoreve a ėshtė komune, shėndetėsi, gjimnaz, polici, KQZ, shkollė fillore, pylltari, sheshe, tendere.

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Isa Mulaj
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 30 vizitorë
Lexuar: 220 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
LURĖS, TITULLIN “NDERI I KOMBIT”, DO IA JEPTE...
E hėnė, 08 janar 2018 - 22:27
Aty, nė atė 17 maj 2017, nė njė veprimtari elitare, solemne e festive, ku ishin krejt “Paria” e sotme e Dibrės, titullarė tė Qarkut, Prefekturės e Bashkisė...
Top sekreti i Ramush Haradinajt me pazarin e ...
E shtunė, 06 janar 2018 - 19:26
Ky shkrim u dedikohet tė gjithė atyre qytetarėve tė Istogut tė cilėve u ėshtė dhunuar e drejta e votės, pėrballen me ēnjerėzimin e dinjitetit tė tyre, dhe ...
Cila ėshtė e vėrteta, si u votua dhe pse u vo...
E premtė, 29 dhjetor 2017 - 03:37
Greg Valliere, analistė dhe strateg i parė politik i Grupit tė Kėrkimeve tė Institutit “Potomac”, nė SHBA, i cili ėshtė edhe njė ndėr 10 analistėt mė tė mi...
MĖRGIMI: A ĖSHTĖ SHPĖTIMI, APO DĖSHTIMI?.! .....
E hėnė, 25 dhjetor 2017 - 01:02
Kjo dukuri daton nga kohėrat edhe mė tė lashta, dhe sot pėr fat tė keq vazhdon, me ritme, e dimensione tė ndryshme. Largimi nga trungu ėshtė: shpėtim, dhim...
TARIKATI ISLAM HALVETI TE SHQIPTARĖT
E merkurė, 20 dhjetor 2017 - 00:21
Botime tė reja: Dr. Alban Dobruna TARIKATI ISLAM HALVETI TE SHQIPTARĖT Nė javėn e parė tė muajit tė fundit, dhjetor, 2017, doli nga shtypi libri m...
më shumë nga - Tė ndryshme »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi