Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Krimpushteti sllavomaqedonas
Publikuar më 06 mars, 2012 nė orėn 00:26 ( ) Ramiz Bojaj | Opinion |
Rrit madhësinë e shkronjave
Shteti i Maqedonisė vazhdon tė mbetet nė zgrip tė ekzistencės sė vet. Ekzekutmi i dy tė rinjve shqiptarė, Imran Mehmetin dhe Besnik Shehapin, nga ana e policit sllav, nuk ėshtė as spontane e as e rastėsishme, por vjen si rrjedhojė e luftės speciale, (propagandės dhe shpifjeve antishqiptare) qė vazhdojnė tė kultivohen nė qeverinė, institucionet dhe akademitė e ashtėquajtura shkencore sllavomaqedonase. Krimi i dytė edhe mė i rėndė (pas vrasjes nė Gostivar), vjen nga tendencat e qeverisė maqedonase pėr shtrembėrimin e e aktit mizor deri nė fshehjen e krimit.

Inferioniteti artificial sllavomaqedonas dhe pushteti i krimbur nė Shkup (fushatat antishqiptare), vazhdojnė tė prodhojnė dhunė kundėr civilėve shqiptarė. Motivet antishqiptare tė politikėbėrjes nė Maqedoni po e dėrgojnė kėtė shtet nė ushėkrye tė ekzistencės. Dora e zezė e policit sllavomaqedonas, i cili vrau dy tė rinj shqiptar nė Gostivar, Imran Mehmetin dhe Besnik Shehapin, na kujton ngjarjen e kobshme tė 21 marsit tė vitit 2001, kur policia maqedonase kishte ekzekutuar me gjakftohtėsi, babė e bir, Ramadan dhe Razim Koraēin nė qytetin e Tetovės. Krimin e vitit 2001 e kishte organizuar shteti maqedonas (duke demonstruar ekzekutime para medieve) me qėllim tė ndjelljes sė frikės pėr shqiptarėt. Ky rast mbeti pėrjetėsisht i pa ndėshkuar dhe i pa ndriquar. Ngjarja e tmerrshme e asaj kohe e kishte quar Maqedonin nė luftė tė hapur ndėretnike. UĒK-ja atėbotė i pat treguar vendin sllavomaqedonasve, tė cilėt ėshtė dashur tė marrim mėsim nga ajo kohė. Marrėveshja e Ohrit, i dha fund luftės, por shteti Maqedon, sot e kėsaj dite u mbeti borgj shqiptarėve, duke mohur shumė pika tė marrėveshjes, qe kanė tė bėjnė me principet e funksinimit tė shtetėsisė dy etnike.
Por, pėrmes krimit tė fundit nė Gostivar, qeveria sllavomaqedonase, e tregoi edhe njėherė fytyrėn e vėrtetė tė saj, e cila “rehatinė” e brendshme mėton ta ndėrtojė duke ushqyer dhe demonstruar urrejtje patologjike kundėr shqiptarėve. Menjėherė pas vrasjes sė tė rinjėve shqiptar, pushteti maqedonas fillon shantazhet dhe shtrembėrimet pėr ngjarjen duke i dhėnė motive spontane, deri tek “akti i vetėmbrojtjes”. Zyrtarėt e qeverisė sė Mqedonisė, “vlerėson” rastin ende pa bėrė asnjė ekspertizė e nevojshme nga ekspertėt e forenzikės, jep deklarata tė pavėrteta politike, tė cilat mė tepėr ngjajnė si kurdisje e rastit se sa pėrkufizim real i ngjarjes tronditėse. Tingėllon tejet irrituese deklarata e zv.ministrit tė MPB-sė sė Maqedonisė, Ivo Kotevski, i cili vlerėson se polici sllavomaqedonas ‘ka shtėnė me armė sė pari nė ajėr e mė pas e perdori atė pėr tu vetėmbrojtur’. “Vetėmbrojtje” nga kush, nga njerėzit e paarmatosur! Po sipas tij, dy tė rinjtė shqiptarė tė paarmatosur, e paskan ‘sulmuar’, policin e armatosur sllav.

Edhe vlerėsimi tjetėr sindikatės policore maqedonase se ‘provokimi, kėrcėnimi, frikėsimi etj., janė arsyet e mundshme pėr incidentin ku pjesėtari i policisė vrau dy tė rinj shqiptarė. Kjo ngjarje duhet tė na mėsojė se si qytetar ka kufinj nė ēdo provokim’, vlerėson SPM-ja. Por, se di nėse i kujtohet qeveritarėve maqedonas, se edhe durimi qytetar e ka fundin e vet. Kėtė duhet marrė parasysh, pushtetmbajtėsit nė Maqedoni, para se tė jetė vonė. Kjo tregon se shteti i Maqedonisė gjithnjė e mė shumė po hyn nė krizė tė ekzistencės sė vet. Kjo jep tė kuptojmė se shteti maqedonas ende nuk ka marrė mėsim nga lufta e fundit, e cila erdhi si shkas i shtypjes dhe urrejtjes qe sllavėt trumbetonin kundėr shqiptarėve. Pėrgėnjėshtrimi qe Zėvendėsministri shqiptar i MPBM, Xhelal Bajrami i bėnė kolegut tė tij sllav, Kotevskit, duke i tėrhequr vėrejtjen qe mos tė tentojė tė fsheh natyrėn e krimit. Bajrami, pohon se, “vrasja ėshtė kryer me paramendim”. Tentativa e fshehjes sė krimit, (me ligj dhe kanun) cilėsohet si bashkėveprim, ose dy herė krim. Kjo na kujton ngjarjen tronditėse tė vitit, 2001, ku po kjo MPB, maqedonase, kishte ‘hetuar’ armėt e ‘sulmuesve’ (babė e bir), pėr ti ekzekutuar krejt barbarisht. Por qe mė pas doli tė ishin tė paarmatosur dhe se tė vetmem mjete nė posedim tė tyre dolėn tė ishin telefonat mobil.

Parulla postmortum: “Shqiptari i mirė, shqiptari i vdekur”

Duket tejet neveritėse, kur vetėm njė ditė pas vrasjes sė dy shqiptarėve nė Gostivar, pikėrisht nė sheshin kryesor tė Shkupit sheh tifozėt sllavomaqedonas duke brohoritur parulla antishqiptare: “Shqiptarė tė vdekur”, dhe “Shqiptari i mirė ėshtė shqiptari i vdekur”. Parulla tė tilla na kujtojnė fushatat ultranacionaliste serbe, nė kohėn e terrorit serb nė Kosovė. Kjo na jep shembullin mė tė mirė se nė Maqedoni urrejtja sllave kundėr shqiptarėve ėshtė ‘virtyt’, me tė cilin ushqehet njė komb pa identitet, maqedonasit, tė cilėt me njė shtrėngim tė vogėl dalin serbė, bullgarė por edhe grek. Prandaj, nuk janė aspak te rastėsishme edhe lindja e “Enciklopedive”, famėkeqe tė mbushura me gėnjeshtra, shtrembėrime historike e deri tek shpifjet e paskrupullta antishqiptare. Pra, ekzekutimi i tė rinjve shqiptarė nė Gostivar nga policia sllaomaqedonas, tendencat e shtetit maqedonas pėr fshehjen ose shtrembėrimin e aktit qyqar, e deri tek thirrjet pėr vrasjen e shqiptarėve, janė referencat tė cilat pasqyrojnė realitetin faktik nė Maqedoni. Pra, sllavet janė dėshmuar se nuk e duan e as nuk ndjenjė aspak pėrgjegjėsi pėr shtetin e Maqedonisė. Kjo pėr faktin se ndjenjat e brendshme anojnė kah lidhjet me Serbinė, Bullgarinė dhe Greqinė. Pra, barra e ekzistimit tė Maqedonisė bie mbi shqiptarėt. Shqiptarėt janė treguar gjithmonė tė kujdesshėm dhe tė matur edhe nė Iliridė. Ndikimi shqiptar nė ekzistimin e Maqedonisė ėshtė treguar esencial ėshtė treguar edhe nė vitet e fundit, por sllavomaqedonasit duket tė kenė harruar luftėn e vitit 2001. Leksionet qe morėn maqedonasit nė atė kohė duhet tu sherbejnė edhe sot, para se tė bėhen refugjatė, duke pėrfshirė edhe forcat policore e ushtarake sllave. I njėjti absurditet po kaq i vrazhdė duket edhe sulmi i vagabondėve serbė nė Beograd, tė cilėt ‘prėnė’ nė fyt tė riun shqiptar, Xhemil Limanin. Kriminelėt e sulmuan shqiptarin nga motivi i vetėm “E shoh se qenke shiptar”, pėr tė prerė nė fyt viktimėn. Serbia dhe Maqedonia janė dy shtete tė cilat “mbahen” si vende norma e standarde evropiane, por mjafton tė jeshė shqiptar qė ta pėrjetosh kėtė “evropianizim”. Nuk do t’i ndėrlidhja kėto raste (dhe shumė ngjarje tjera), me segmentet shtetėrore, por kur institucionet maqedonase tentojnė tė fshehin krimin e dyfishtė tė policit sllav,kjo tregon se ky shtet ėshtė i nndėrtuar dhe funksionon nė shtyllat e kalbura tė ekzistencės sė vet, ku nė ēdo kohė mund ti shembėt ēatia e shtetit. Edhe nė anėn tjetėr (fjala ėshtė pėr Serbinė), sikur tė ishte sulmuar qoftė edhe njė kriminel serb, Jeremiqi do ta bėntė ēėshtje ditore edhe nė OKB. Ndėrsa, kur janė nė pyetje shqiptarėt, rrallė mund tė gjeshė njė reagim unik nacional nga tė gjitha qendrat me ndikim, duke u nisur nga Tirana, Prishtina, por edhe nga Shkupi.

Krimi shtetėror si metodė frikėsimi

Qeveria e Maqedonisė e ka sjellur dhunėn. Pėrpos mediave tė pavarura (pėrjashtoi pro qeveritare),edhe ish-kryetarja e Komitetit tė Helsinkit pėr tė drejtat e njeriut dhe eksperte pėr tė drejtat e njeriut, Mirjana Najēveska, thekson se kjo qeverisje (pushteti maqdonas) ka sjellė dhunėn e fundit. ‘Kjo qeverisje ka sjellė dhunėn dhe pasigurinė e qytetarėve. Kjo qeverisje po mohon tė drejtėn dhe procedurat demokratike’, thekson znj. Najēevska. Provokimet, sulmet, shpifjet dhe etiketimet qė sllavomaqedonasit adresojnė kundėr shqiptarėve, deshmon pėr identitetin nė krizė tė njė shteti tė brishtė (Maqedonisė) nga pikėpamjet e njė kombi tė paformuar (maqedonasit si triadė, serbe, bullgare por edhe greke). Pra, faktet po tregojnė se komuniteti sllavomaqedonas mė me dėshirė do ta ndanin Maqedoninė pėr tė jetuar me paraardhėsit e tyre, bullgarė, serbė apo grekė, se sa tė ‘bashkėjetojnė’, me fqinjėt shqiptarė. Pra, shteti i Maqedonisė vazhdon tė mbetet nė zgrip tė ekzistencės sė vet. Ekzekutmi i dy tė rinjve shqiptarė, Imran Mehmetin dhe Besnik Shehapin, nga ana e policit sllav, nuk ėshtė as spontane e as e rastėsishme, por vjen si rrjedhojė e luftės speciale, (propagandės dhe shpifjeve antishqiptare) qė vazhdojnė tė kultivohen nė qeverinė, institucionet dhe akademitė e ashtėquajtura shkencore sllavomaqedonase.

Uniteti shqiptar i domosdoshėm

Mungesa e unitetit politik tė shqiptarėve nė Maqedoni,ka ngritur deri nė inferioritet palėn sllavomaqedonase, jo vetėm pėr tė vonuar ose shpėrfillur marrėveshjen e Ohrit, por tė vazhdojė tė shpifė e tė nėpėrkėmbė interesat e shqiptarėve. Edhe vlerėsimi i publicistit dhe bashkėkombasit tonė nga Maqedonia z.Kim Mehmetit, se shpėrfillja e vullnetit politik shqiptar vjen si rezultat e pėrēarjeve tė spektrit tonė politik. “Fatkeqėsisht, ne shqiptarėt e Maqedonisė kemi pėrfaqėsues politik qė nuk iu dėgjohet zėri ēfarėdo fatkeqėsie qė i ndodh popullit tė vet. Edhe nė rastin e Radushės, kur u ekzekutuan katėr shqiptarė pa i shpallur gjykata tė fajshėm, askush nuk doli ta dėnojė kėtė veprim. Pjesėmarrja e tyre nė qeveri ėshtė njė tatim qė shqiptarėt ia paguajnė kėtij shteti”. Ky vlerėsim i z. Mehmetit, tregon njė tė vėrtetė tė madhe qe ka mbėrthyer herė njėrin e herė tjetrin spektėr politik shqiptar nė Maqedoni, tė cilėt, pėrpos ‘qorbės’ se pushtetarėve nuk pėrfaqėsojnė interesat e duhura tė popullit shqiptar. Bazuar nė realitetin ekzistencial, duket tė jetė e pashmangshme krijimi i shtetit dyetnik nė Maqedoni. Edhe pėr kėtė qasja ndėrkombėtare BE, SHBA, etj., duhet tė jetė aktive dhe e vendosur nė mėnyrė qė tė ruhet fleksibiliteti i demokracisė reale edhe nė kėtė pjesė tė Ballkanit Perėndimor. Faktorizmi kredibil i popullit shqiptar nė Maqedoni, mund tė rritet nė bazė tė unitetit politik, aq shumė i nevojshėm dhe i domosdoshėm, pėr tė arritur synimet pėr mė shumė prosperitet dhe mirėqenie kombėtare. Rol tejet jetik nė kėtė drejtim mund tė luajnė Shqipėria dhe Kosova, mbi tė cilat ka rėnė pėrgjegjėsia pėr gjithė ēėshtjen shqiptare nė Ballkan, tė cilėt ende vazhdojnė tė vuajnė nga padrejtėsitė historike.

(Autori ėshtė publicist dhe drejtor pėr marrėdhėnie me publikun nė Institutin pėr Hulumtime dhe Analiza tė Politikave Ekonomike).

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Ramiz Bojaj
Shkrimet e tjera të këtij autori
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 44 vizitorë
Lexuar: 871 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Me largimin e “misioneve tė huaja, fillon str...
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:09
Baromteri diplomatik *** Mos e kritikoni dhe mos e fajėsoni BE-nė, se mund tė ndodhė ajo mė e keqja, qė disa shtete tė saj ta tėrheqin njohjen ndėrkomb...
EDHE TI O RAMUSH I LĖVIZE FJALĖT?!?
E dielė, 10 dhjetor 2017 - 00:05
...O POPULLI IM! PASKE PASUR FATIN E KEQ QĖ, NUK U MĖSOVE DHE AKOMA NUK PO MĖSOHESH ME KĖTO LOJRAT E NDĖRKOMBĖTARĖVE SI DHE ME DREDHITĖ E HILET E KĖTYRE TĖ...
Zoti ambasador, me gjepura nuk hidhet poshtė ...
E premtė, 08 dhjetor 2017 - 08:35
Reagim ndaj qėndrimit tė Ambasadorit tė SHBA-ve nė Kosovė, z. Greg Delawie Nė intervistėn ekskluzive pėr emisionin « Rubikon » tė datės 5 dhjetor Ambasa...
Akademiku serb Vasilije Krestiq, ta apelojė S...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:28
Barometri diplomatik Jo, Serbia me liderėt, me akademikėt, me popat e saj, dhe me patriarkun Irinej nė krye, tė kėrkojnė rikthimin e Kosovės nėn “ombre...
ZGEDHJET E JASHTĖZAKONSHME KOMUNALE NĖ PRESHE...
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:25
Jemi nė prag tė zgjedhjeve tė jashtėzakonshme Komunale nė Preshevė. Deri te ky proces ka ardhur pėr shkak tė dėshtimit tė Koalicionit tė fundit ndėrmjet tė...
më shumë nga - Opinion »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi