Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Isa Boletini dhe Shteti Kombėtar
Publikuar më 10 qershor, 2015 nė orėn 18:16 ( ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Shqiptarėt nuk e kishin tė definuar qė me kohė interesin strategjik kombėtar, ashtu siē nuk e kanė as sot. Ata mbeten pėrherė tė vonuar, si nė organizime tė mirėfillta politike ashtu edhe nė pėrpjekjet e tyre shtet-formuese, histori, e cila pėr ne po pėrsėritet, ndaj dhe jemi kėshtu si kemi mbet, tė ndarė e tė copėtuar dhe tė pa-bashkuar asnjėherė tėrėsisht.

Megjithėse nė ato vite edhe popujt mė tė vegjėl tė Ballkanit, tanimė kishin shtetet, autonomit, apo themelet e siguruara tė shtetėsive tė tyre, shqiptarėt vetėm njė muaj pėrpara ngjarjes mė vendimtare pėr caktimin e fatit tė popujve tė kėsaj pjese tė Evropės dhe Ballkanit, teksa ishin zgjuar dhe pėrmendur ngathėt nga kllapia e gjatė disa shekullore.

Madje, ata edhe nė ato ēastet dramatike, vetėm fal mundit dhe zgjuarsisė sė figurave mė emblematike kombėtare, arritėn, qė pėrfundimisht tė krijojnė njė organizatė gjithėkombėtare, si Lidhja e Prizrenit, e cila atėbotė do tė pėrpiqej maksimalisht, me tė gjitha mjetet e mundėsit politike dhe ushtarake, pėr vendosjen e themeleve tė shtetėsisė dhe zgjidhjen sa mė mirė tė ēėshtjes kombėtare.

Por, sado qė u mirėprit dhe u quajt mese e mirėseardhur, edhe Lidhja u krijua me shumė vėshtirėsi dhe vetėm njė muaj pėrpara Kongresit tė Berlinit, derisa popujt tjerė ballkanik, shumė vite mė pėrpara, kishin krijuar shtete e principata si dhe pėrgatitur projektet e veta kombėtare dhe hartat e detajuara tė shtrirjes sė shteteve tė tyre edhe pėrtej tokave qė u takonin.

Ndaj, fataliteti ynė kombėtar nisi qysh herėt, qė nė vitin1878,kur mbinė vendimet e para antishqiptare tė Kongresit tė Berlinit, pėr tė vazhduar pastaj me Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr (1912-1913)ku u vulos copėtimi i trojeve tona etnike dhe Konferencės sė Paqes nė Paris mė1919, e cila edhe pas mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore, tė gjitha tokat e pushtuara shqiptare, pa asnjė pėrjashtim sado tė vogėl, i la tėrėsisht nėn okupimin e shteteve hegjemoniste fqinje.

Nga atėherė e deri mė sot, i vetmi populli ynė, nė Ballkan dhe Evropė, pėrgjatė gjithė shtrirjes sė tij gjeografike e kombėtare, kufizohet jo me fqinjėt, siē do duhej, por me vetveten.

Fatkeqėsisht nuk ishte vetėm Kongresi i Berlinit, ai i cili shqiptarėt nuk i pranoi si komb dhe trojet e tyre i trajtoi vetėm si shprehje gjeografike, por edhe Konferenca e ambasadorėve nė Londėr mė 1913,qė edhe 35 vite mė vonė, nuk njohu zyrtarisht pėrfaqėsuesit e shqiptarėve, as trajtoi ata si delegacion kombėtar tė tyre.

Madje, Fuqitė e Mėdha, nuk i trajtuan ata, as si tė dėrguarit e njė shteti qė do duhej tė formohej, pėrveē zyrtarėve Austro-Hungarez, tė cilėt biseduan me pėrfaqėsuesit shqiptarė, dhe morėn mendimin pėr tė ardhmen e Shqipėrisė.

Ndaj, trojet tona etnike edhe nė kėtė Konferencė pėrjetuan njė tronditje tė rėndė, vendimet e sė cilės prej mė tepėr se 56 mijė km-katrorė, sa llogaritej atėherė, vetėm shtrirja gjeografike e tokave tona me mbi 80% popullsi shqiptare, pranuan vetėm 24 mijė nga to, duke lėnė pjesėt mė tė mėdha tė kėtyre trojeve, jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze.

Ambasadorėt e Fuqive tė Mėdha, sado qė u “pajtuan” me krijimin e njė gjysmė shteti shqiptar, ata ndanė Kosovėn e Ēamėrinė nga tabani kombėtar, si pjesėt me pasuritė mė tė mėdha nėntokėsore, fusha tė gjera me kapacitete tė pakufizuara bujqėsore, dhe trojet mė aktive nė luftėrat e zhvilluara pėr ēlirim kombėtar.

Por, derisa, nė fund tė dhjetorit 1912 dhe fillim tė janarit 1913, qeveritė e shteteve tė aleancės Ballkanike, tė cilat deri atėherė patėn pushtuar pjesėt mė tė mėdha tė Shqipėrisė, tanimė kishin pėrgatitur dhe dorėzuar Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr, projektet dhe hartat e tyre, pėr zgjerimet territoriale qė duhej tė bėheshin pas lufte nė kurriz tė trojeve shqiptare nė Ballkanin Jugor, shqiptarėt megjithėse kishin njė delegacion nė Londėr, assesi tė konsolidoheshin dhe arrinin konsensus pėr pranimin e qeverisė sė Vlorės e cila jo vetėm se do ti paraqiste kėrkesat e popullit shqiptar atje por tė gėzonte edhe mbėshtetjen e tyre, pėr mbrojtjen e interesave kombėtare edhe nė tubime tė tilla vendimtare, si Konferenca e Londrės.

Ndaj, duke qenė se ata nuk kishin pėrfaqėsues tė vetin nė punimet e Konferencės, nė mungesė tė zėrit shqiptar, shtetet hegjemoniste fqinje tė pėrkrahura fuqishėm edhe nga Rusia, i kishin duart e lira tė parashtronin kėrkesat e tyre pėr zgjerim nė dėm tė trojeve tona etnike.

Greqia e cila nuk mjaftohej vetėm me marrjen krahinave tė Thesalisė, tashmė kėrkonte edhe viset e Shqipėrisė sė Jugut dhe gjithė Vilajetin e Janinės, anipse ato ishin tė banuara pothuajse tėrėsisht me popullsi autoktone shqiptare.

Sipas Memorandumit tė Qeverisė sė Vlorės, nga viti 1913,vetėm nė Ēamėri, atėbotė jetonin rreth 80.000 shqiptarė, nga tė cilėt, mese 20.000, sosh, tanimė ishin asimiluar nga presioni i vazhdueshėm i Patrikanės dhe kishės ortodokse greke.

Nė anėn tjetėr, as qeveria serbe, nuk mbetej prapa me kėrkesat shoviniste, e cila pėrveē Kosovės, kėrkonte edhe krahinat e ish Vilajetit tė saj dhe atij tė Manastirit tė banuara me shqiptarė vendor, deri nė kufirin aktual me Greqinė, tė cilat sot gjenden nėn FYROM.

Sikur tė mos mjaftonte ,mos-pėrfaqėsimi i shqiptarėve nė punimet e Konferencės sė Londrės, pėr tė bindur aktorėt e saj dhe realizuar qėllimet e veta ekspansioniste sa me lehtė , Greqia, Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Rusia, propagandonin me tė madhe nė tė gjitha kancelaritė evropiane, edhe se gjoja shqiptarėt nuk ishin komb, madje as evropian, por vetėm mbetje turke nė Evropė.

Ato shkonin edhe mė larg me propagandėn e tyre, duke deklaruar se si shqiptarėt nuk kanė luftuar as pėr ēlirim dhe arritjen e pavarėsisė nga Perandoria Osmane, por kanė ngelė vasalė tė saj, jetojnė sipas traditave turke, dhe pėrfaqėsojnė interesat turko-arabe nė Ballkan dhe Evropė, propagandė tė cilėn e pėrsėritin shpesh nė kohėt e fundit edhe disa imam shqipfolės por shpirtshitur brenda trojeve shqiptare.

Por, pėrkundėr tė gjitha problemeve tė brendshme dhe refuzimeve nga jashtė, falė insistimit tė Isa Buletinit dhe pėrpjekjeve tė Qeverisė sė Vlorės, pas fillimit tė Konferencės sė Ambasadorėve, nė vitin 1913, duke pasur mbėshtetjen e diplomacisė Austro-Hungareze, pėr nė Londėr do tė udhėtonte edhe njė delegacion i vogėl shqiptar, i kryesuar nga Ismail Qemaili e Isa Buletini.

Delegacioni me tė mbėrritur atje do tė takohej edhe me pėrfaqėsuesin anglez, sir Eduard Grei i cili ishte udhėheqėsi i Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr, dhe bisedonte disa herė me pėrfaqėsues tė Fuqive tė Mėdha, ku vendin kryesor zinin takimet me pėrfaqėsuesin e Austro-Hungarisė, i cili ishte dhe mbėshtetėsi mė kėmbėngulės dhe kryesor i Ēėshtjes Shqiptare, nė punimet e Konferencės .

Pėr fat tė keq, probleme tė mėdha, zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare, do ti pėrgatiste sidomos mbetja e perandorisė osmane, e cila jo vetėm se nuk donte ta njihte Pavarėsinė e shpallur tė Shqipėrisė mė 28 Nėntor tė vitit 1912 nė Vlorė, por Veziri i Madh i saj, apo kryeministri i atėhershėm perandorak, deklaronte se qeveria e sulltanit, nuk do tė pranonte asgjė mė tepėr se sa autonominė e Shqipėrisė, dhe atė, tė udhėhequr nga njė princ otoman.

Edhe qeveri ruse e alarmuar, se me gjithė vėshtirėsitė dhe kalkulimet e interesave tė Fuqive tė Mėdha, pas kėmbėnguljes sė Austro-Hungarisė pėr krijimin e njė ekuilibri etnitetesh nė Ballkan, pėrfundimisht po vinte deri te krijimi i njė shteti tė vogėl shqiptar, gjė qė as ajo nuk mund ta kundėrshtonte mė tej, tanimė ngulte kėmbė qė ai shtet tė mos ishte i pavarur, por, ashtu siē kėrkonte edhe e sėmura e Bosforit( Perandoria osmane) shteti arbėror tė mbetej nėn sovranitetin e sulltanit.

Ndaj, e ndodhur para kėsaj gjendje, Austro-Hungaria, pėr fillim, si dokument pėr diskutim nė Konferencėn e Londrės, paraqiti njė projekt-hartė mbi tė ardhmen e trojeve shqiptare, dhe gjatė zhvillimit tė bisedimeve, me arsyetimin e njė baraspeshe tė re nė Ballkan, ajo kėrkoi me kėmbėngulje formimin e Shtetit Shqiptar.

Por megjithėse, fal angazhimit tė fuqishėm tė diplomacisė Austro-Hungareze, mė 22 mars tė vitit1913, pėrfaqėsuesit e Fuqive tė Mėdha, do tė arrinin marrėveshjen pėr kufijtė verior tė Shqipėrisė, fatkeqėsisht nė fund-prillin e vitit 1913, Qyteti i Shkodrės u pushtua nga forcat malazeze, fakt qė luhati keq qėndrimet e kancelarive evropiane dhe shkaktoi njė problem tė madh e tė pa-paraparė, edhe pėr vet Konferencėn e Londrės.

Ndaj, qė nė fillim tė muajit maj tė vitit 1913,kėrkesa e pėrfaqėsuesit austro-hungarez, qė Shkodra tė mbetej brenda kufijve tė Shqipėrisė, tanimė do kundėrshtohej fuqishėm, jo vetėm nga Rusia e Franca, por edhe nga Anglia e Italia, e cila deri atėherė pėrkrahte Austro-Hungarinė nė disa pika, pėr formimin e shtetit shqiptar.

Nėn kėto rrethana Austro-Hungaria ndėrmori hapat mė radikal, gjatė gjithė punimeve tė zhvilluara atje dhe kėrcėnoi pėrfaqėsuesit e Fuqive tjera tė Mėdha se do tė largohej pėrfundimisht nga Konferenca e Londrės, po qe se Shkodra nuk do ti mbetej Shqipėrisė.

Pas vendosmėrisė sė dėshmuar tė diplomatėve tė saj, Austro-Hungaria dhe Italia u ngarkuan nga Konferenca e Londrės, qė tė hartonin projektin e organizimit tė shtetit shqiptar.

Ndaj, mė 8 maj tė vitit 1913, ato ia paraqitėn projektin Konferencės, nė tė cilin ambasadori i Austro-Hungarisė edhe njė herė u shprehė me vendosmėri, pėr pavarėsinė e plotė tė Shqipėrisė.

Pas kėmbėnguljes Austro-Hungareze, Anglia dhe Franca ndryshuan qėndrimet e deriatėhershme, madje nėn presionin e tyre edhe qeveria ruse e cila kėrkonte sovranitetin turk, mbi shtetin e ardhshėm shqiptar, hoqi dorė nga qėndrimi i vet.

Kėshtu qė, mė 20 maj tė vitit 1913,ambasadorėt e Fuqive tė Mėdha, nė Konferencėn e Londrės, pėrfundimisht arritėn marrėveshjen mbi pavarėsinė e Shqipėrisė, pa sovranitetin turk, por me njė princ evropian si udhėheqės tė saj .

Ndaj, mė 15 korrik tė vitit 1913,Konferenca e Ambasadorėve nė Londėr, u pajtua qė derisa tė caktohej princi i cili do tė udhėhiqte me Shqipėrinė, Fuqitė e Mėdha tė pranonin “autoritetet kombėtare” tė Shqipėrisė.

Kėshtu qė mė 29 korrik tė vitit 1913 Shqipėria e cunguar, pėrfundimisht u njoh dhe pranua nga Konferenca e Ambasadorėve si “principatė sovrane”, duke pėrjashtuar ēdo lidhje vartėsie tė saj, nga Perandorinė nė vdekje, Osmane.

Megjithėse nė kufijtė qė u caktuan nė Londėr, brenda Shqipėrisė u pėrfshi mė pak se gjysma e territoreve dhe e popullsisė shqiptare nė trojet e veta, besoj se pėrveē kėmbėnguljes sė diplomacive tė shteteve mike, krijimit tė shtetit kombėtar, i ndihmoi shumė edhe fjala e vendosur shqiptare, e cila gjithsesi duhet ta ketė luajtur rolin e vet vendimtar nė ndėrmarrjen e kėtyre hapave.

Nė takimin me ministrin e jashtėm anglezė dhe udhėheqėsin e punimeve tė Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr, nė ēastet mė dramatike, kur burrat shqiptar morėn vesh se nga shumica e Fuqive tė Mėdha, po vihej nė pikėpyetje fati i pėrgjithshėm i kombit dhe trojeve tė tyre, do tė mbahej njė takim me udhėheqėsin e Konferencės dhe ministrin e jashtėm Britanik Eduard Grei.

Ai, duke vėrejtur shqetėsimin e madh tė Isa Buletinit, i vetėdijshėm pėr peshėn e tragjedisė qė kishte goditur shqiptarėt, nė pėrpjekje pėr ta zvogėluar “hidhėrimin”, dhe gjoja nė shenjė keqardhje,do ta pyeste Isa Buletinin, se ku i binte nė hartė Vendlindja e tij?!...
Por, Isa Buletini do ti pėrgjigjej prerė; unė nuk kam ardhur nė Londėr pėr fshatin tim, por pėr bashkimin e tė gjitha tokave tė atdheut, pėr tė cilat edhe njėqind jetė tė kam, tė gjitha atij do t`ia fali!”.

Nė vazhdimet kinse sqaruese tė bisedės se, a nuk do tė bėhej mirė pėr atė, sikur edhe vendlindja e tij tė ishte brenda kufijve tė shtetit tė pėrgjysmuar shqiptar, Isa Buletini do tė pėrgjigjej edhe mė i vendosur-Jo! Unė jam mirė, vetėm kur ėshtė mirė Shqipėria” ndaj nėse Evropa nuk do ta zgjidhė drejt ēashtjen e Shqipnisė, Ballkani nuk do tė ketė kurrė qetėsi, pėr ēka fajet do ti keni ju dhe jo ne!

Ndaj, besoj se kėto dhe shumė fjalė tė tjera, tė cilat me siguri nuk kanė qenė tė vetmet dhe nuk kanė dalė vetėm si shprehje hidhėrimi, por edhe si porosi serioze dhe dėshmi e vendosmėrisė sė njėmendėt tė heroit pėr ti shkuar problemit deri nė fund, pa marrė parasysh ēmimin, kur vihej nė pyetje Atdheu dhe Ēėshtja Kombėtare, duhet tė kenė pasur efektet e veta tė fuqishme, jo vetėm tek Edurad Grei por edhe tek shumica e pėrfaqėsuesve nė Konferencė tė cilėt vendosėn tė paktėn pėr njė gjysmė shteti, ngase Burri shqiptar, nuk ishte njė njeri do si do, por njė luftėtar i vėrtetė i cili tėrė jetėn e kishte kaluar nė beteja pėr liri dhe shtet kombėtar.

Me gjithė lehtėsimin, qė momenti i pėrjetėsimit meritor tė heroit, si duket po afron, me pėrfundimin e rrugėtimit tė tij tė gjatė mese njėshekullorė pėr tė mbėrri pėrfundimisht nė vendlindje, dhe pushuar pėrgjithmonė nė amshim, atje ku edhe pati ardhė nė jetė, bashkimi kombėtar jo vetėm se ende nuk arriti tė gjejė njė zgjidhje fatlume, por njė Zot e di se kur dhe si do tė realizohet ky ideal, pa heronj si Isa Buletini me shokė.
Lavdi!

Gani Qarri

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 46 vizitorë
Lexuar: 536 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
GJENOCIDI I KRYENGRITĖSVE SERB NDAJ SHQIPTARĖ...
E hėnė, 16 tetor 2017 - 22:08
Tragjedinė mė tė madhe shqiptaret e Beogradit e pėrjetuan me fillimin e kryengritjes serbe gjatė vitit 1806. E cila kishte karakter gjenocidial ndaj shqip...
“Masakra e Reēakut...” - libėr i dėshmive tė ...
E shtunė, 16 shtator 2017 - 00:20
Pėrkitazi me botimin e monografisė "Masakra e Reēakut – Krim kundėr njerėzimit", grup autorėsh, nė gjuhėn angleze dhe ribotimin nė gjuhėn shqipe nga Instit...
PALEOLITIKU I PARĖ DHE EVOLUIMI I NJERIUT NĖ...
E dielė, 10 shtator 2017 - 21:27
(Nga mediat elektronike dhe veprat) Po e sjellim edhe njėherė ndėr mend se banorėt e hershėm tė Evropės sė Bashkuar dhe tė kontinentit, qoftė edhe me An...
SINGIDINUMI DARDAN APO BEOGRADI SHQIPTARĖ GJ...
E merkurė, 06 shtator 2017 - 22:40
Sipas shėnimeve arkivale turke tė TAPY-TEFTERIT, Perandoria Osmane e sundoi Beogradin gjegjėsisht Singidinumin dardan prej vitit 1521-1867, ky sundim do tė...
VRASJE E INSKENUAR E USHTARIT SHQIPTAR
E hėnė, 04 shtator 2017 - 00:13
(Me rastin e 30-vjetorit tė vrasjes sė Aziz Kelmendit) Njė ndėr krimet mė tė rėnda po aq edhe tronditėse, qė arriti deri te aktivizimi i lėvizjes serboē...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2017 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi