Ballina
Lajme
Opinion
Intervista
Histori
Kulturė
Tė ndryshme
English
Galeria
Libri i miqve
Dėrgo lajme
Kush jemi ne?
Kontakti
 
RSS Furnizuesi
RSS Furnizuesi
   
 
Nėntorėt e shenjtė tė pėrgjakur dhe tė pėrlotur nė Kosovė
Publikuar më 23 dhjetor, 2017 nė orėn 02:18 ( Para 24 ditė e 9 orėve ) Histori |
Rrit madhësinë e shkronjave
Muaji Nėntor mund tė shpallet edhe muaji i shenjtė pėr shqiptarėt kudo qė jetojnė. Nuk ka nevojė ndonjė shpjegim ose arsyetim pėr shenjtėrimin e kėti muaji tonė tė madhėrishėm. Vulėn e shenjtėrisė e ka marrė qė nė Epokėn e Gjergj Kastriotit. Epoka e Rilindjes Kombėtare e Ringjalli. Nėntori u rishpalua nga Ismail Qemali. Nėntori u ēelnikos nė Epokėn e Enver Hoxhės. U ringjyros nėpėr rrugėt e Prishtinės dhe tė krejt Kosovė dhe tė Maqedonisė mė 1968. Dhe u Pėrjetėsua nė kohėn e Jasharėve tė Prekazit nėn kujdesin me pėrkushtim tė UĒK-sė sė lavdishme.

Derisa nė Shqipėri Nėntori nuk pati tė ndalur qė kur u bė rishpalimi nga Ismail Qemajli, nė Kosovė, Maqedoni dhe Mal tė Zi festimi i Nėntorit pati rėnje dhe gritje sipas “stinėve” dhe motit . Pas Luftės sė dytė Botėrore ishin dy-tri vjet kur lejohej zyrtarisht tė pėrdorej flamuri dhe festimi i Nėntorit tonė tė shenjtė. Mė 1948 u ndalua pėrdorimi dhe festimi i ēdo gjėje shqiptare. Filloi njė acar i madh pėr qenjen shqiptare nė ish –Jugosllavi. U shpall armike ngjyra e kuqe dhe e zezė, e sidomos kombinimi i kėtyre ngjyrave.

Rinia studentore e skuqi Nėntorin e 1968-sė me gjakun e tij tė freskėt. Nėntori u ringjall edhe nė Kosovė. Rinia e jonė e mrekullueshme iu priu proqeseve shqiptare nė trojet tona tė okupuara. Nėntori i stolisi kulmet, ballkonet dhe oborret shqiptare.

Nuk zgjati as njė dhjetėvjeēar dhe prap u paraqit acari siberian nė vilajetet e okupuara shqiptare. Por tani shumė mė i egėr dhe mė i ēartur.. Ēdo gjė shqiptare u nxorr jashtė ligjit. Prap rinia jonė heroike e hapi gjoksin dhe, si Mic Sokoli e Vojo Kushi , i doli pėrballė furtunės ortodokse pa iu trembur syri. Dhe kjo pėrballje zgjati dy dhjetėvjeēarė, derisa polli (lindi) lėvizja paqėsore dhe tepėr pasive. Nė dhjetėvjeēarin nė vijim (1990-1997) ndodhi ajo qė askush nuk e kishte paramendua. Patriotizmi dhe revolucionariteti i rinisė, si me magji, u venit. Ishte porosia nga “lart” qė tė mos ngacmohej popullata sėrbe dhe as policia sepse mund t'i jepej shkas okupatorit pėr ndonjė masakėr me pėrmasa tė mėdha. E nė tė vėrtetė , siqė dihej dhe dihet botėrisht, se kurrė shqiptarėt nuk kanė qenė nxitės tė konflikteve mes kombeve tė ndryshme, por as robėrinė kurrė nuk e kanė durua. Ishte koha kur bėhej dalngadal dhe pahetueshėm disciplinimi i rinisė tonė, deriatėherė, shumė revolucionare dhe sypatrembur. Me dhunė u mbyllėn tė gjitha nivelet e shkollave shqipe dhe u larguan punėtorėt nga puna. Edhe kur ndonjė kryeneē donte t'i kundėrshtonte veprimet e padrejta tė pushtetit tė Sėrbisė, nė veprim hidheshin “paqėruejtėsit” tanė duke thėnė se “mos e provokoni situatėn se na piu e zeza”. Nė kėtė mėnyrė humbi dinjiteti dhe krenaria dhe u “mboll” inferioriteti i skajshėm tek rinia dhe popullata shqiptare nė Kosovė. Kėshtu rinia e jonė e mrekullueshme, nė pamundėsi qė tė ishte aktive nė punė, nė mėsime dhe nė veprimtari tė tjera, ku mund ta harxhonte energjinė e vet rinore, morri rrugėn e gurbetit. Kosova mbeti pa rininė e vetė tė vyeshme. Inferioriteti, durimi dhe pėrkulja na u shėndrruan nė virtyt. Kėshtu po arrihej njėri nga synimet kryesore tė armikut, shpėrngulja e shqiptarėve nga trojet e veta.

“Zullumi kėputet prej sė trashi” thojshin tė parėt tanė. Vullkani shpėrtheu mė 1 Tetor 1997. Ishin studentet, me rektorin Ejup Statovci, nė krye, qė nuk pyetėn as tė “zotin” e shtėpisė por u vunė nė shėrbim tė ēlirinit tė njeriut nga poshtrimi dhe humbja e dinjitetit. E flakėn frikėn dhe u pėrballėn me tanket sėrbe mu si Vojo Kushi nė kohėn e vetė. Ishte njė kthesė historike nė drejtimin e duhur dhe nė momentin e fundit pėr tė bėrė lėvizje nė drejtim tė ēlirimit. Rinia dhe mbarė populli u thanė jo marrėveshjes sė arsimit dhe marrėveshjeve tė tjera tė dėmshme nė kurriz tė Kosovės qė do tė bėheshin nė njė tė ardhme tė afėrt. Tanimė u thye frika e mbjellur artificialisht nė ne dhe nga tė “moderuarit” tanė. Ishte beteja e parė pas shumė betejave tė para dhjetė vjetėsh nė mbrojtje tė autonomisė sė atėhershme tė Kosovės. Nuk kishte mė kthim prapa. Kushtrimi i luftės pėr ēlirim u dha nga Prishtina, nė kohėn kur rradhėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės po rriteshin me tė madhe. Nė Nėntorin tjetėr UĒK-ja doli publikisht para opinionit botėror se nuk ishte terroriste por po luftonte pėr ēlirim tė vendit tė vet. Kjo pėrkoi edhe me ditėlindjen e Komandantit tė saj Legjendar Adem Jasharit. Me flamurin kuq e zi dhe me shqiponjėn dykrenare tė trashėguar qė nga Nėntori i parė i Gjergj Kastriotit u bė dhe u fitua lufta ēlirimtare.

Pas luftės ēlirimtare tė UĒK-sė e deri te Kushtetuta e “presidentit” Ahtisari, pra plotė shtatė vjet, u festuan Nėntorėt me flamurin e Gjergjit Kastriotit, Ismail Qemalit, Fan Nolit, Ahmet Zogut dhe tė Enver Hoxhės pa asnjė dekret zyrtar tė Kosovės sė ēliruar. Pra askush nga qeveritarėt nuk joshte pėr festim por edhe nuk bėnte pengesa. Pra i festonim Nėntorėt dhe e shpalosnim shqiponjėn dykrenare me “lejen” e “Bajram Begut”.

Filluan bisedimet e Vjenės mes Sėrbisė dhe “Grupit tė Unitetit” tė Kosovės. Kėtyre bisedimeve iu bashkangjit ish-kryetari i Finlandės Matti Ahtisari. Pėrfundimi i kėtyre bisedimeve solli si rezultat Pavarėsinė e Kushtėzuar tė Kosovės me njė Kushtetutė e cila u quajt Kushetuta e Ahtisarit. Dhuratė e bisedimeve ishte edhe shmangja e flamurit shqiptar, moslejimi i festimit tė 28 Nėntorit, ndalimi i bashkimit me Shqipėrinė dhe formimi i njė shtetit multietnik nė tė cilin shtet ka numėr tė pacaktuar minoritetesh me tė drejta tė barabarta, pėrpos minoritetit sėrbė i cili gėzon tė drejta dhe privilegje sa tė gjitha minoritetet e tjera sė bashku, duke i pėrfshi kėtu edhe shqiptarėt me 95% tė popullatės nė Kosovė. Njė pjesė e konsiderueshme e banorėve tė Kosovės nuk e pritėn mirė kėtė kushtetutė ( pėrpos qeveritarėve dhe Grupit tė Unitetit), sepse dyshohej se shumė gjėra tė dėmshme pėr Kosovėn mshifeshin pas entuziazmit tė qeveritarėve.

Flamurin e paknaqėsisė e morri pėrsipėr “Alb Prometeu” i cili u vu nė ballė tė protestave, bashkė me bacėn Adem Demaēi, kundėr lėshimeve qė kishte bėrė Grupi i Unitetit nė bisedimet e Vjenės dhe nė Kushtetutėn e Ahtisarit. Prishtina u la me gjakun e rinisė nė kundėrshtim tė kleēkave ose ndėrskamcave qė i viheshin Kosovės, por kėsaj here edhe me pėlqimin e strukturave tona qeveritare. Ranė dy dėshmorė nė mbrojtje tė parimeve universale tė Vetėvendosjes sė popujve. Qeveritarėt atėherė e arsyetuan intervenimin e policisė si proporcionale ndaj dhunės sė protestuesve. Thua se edhe nga policia kishin vdekur dy veta! Kjo ishte demokracia e “dhuruar” nga kushteuta e re. Tė tjerat priteshin tė ēpaloseshin nė tė ardhmen e afėrt.

Dalngadal filloi tė zbėrthehet “Ahtisari”. Doli nė shesh eksteritorialiteti i kishės ortodokse dhe i komunave tė populluara me shumicė sėrbe. Pėrsėri AlbPrometeu nė ballė tė veprimit kundėr kėsaj tė keqeje qė po ia zė frymėn shtetit tė sapoformuar me aq mund dhe sakrificė. E shkeli ēdo pėllmbė tė kėsaj toke pėr t'ua hap sytė popullatės dhe qeveritarėve qė tė mos e bėjnė gabimin e rradhės ndaj kėsaj toke me pranimin e eksteritorialitetit, e mė vonė edhe tė “Zajednicės”. Krahas “Zajednicės”, mė 2015, u nėshkrua edhe demarkacioni i kufirit me Malin e Zi pa dijeninė e Kuvendit. Prap shkilet interesi i Kosovės dhe i popullit tė saj. I kishin vu detyrė vetes AlbPrometeu me rininė e patrembur tė Lėvizjes qė ta pengojnė dhe ta pamundėsojnė coptimin e sėrishėm tė tokės sė Kosovės. Paknaqėsia e popullatės rritej ēdo ditė e mė tepėr. Kjo paknaqėsi kishte rrezik qė tė shpėrthente e pakontrolluar dhe mund tė sillte vetėm anarki, e e cila, mund t'i shėrbente vetėm pėr tė keq Kosovės. AlbPrometeu me Lėvizjen, si pėrherė, u doli nė ballė dhe i pėrkrahu kėrkesat e ligjshme tė popullatės se nuk kishte tokė tė tepėrt pėr tė falur e as pėr tė shitur. Protestat nuk kishin tė ndalur. Nėnshkruesit e Brukselit, nga halli i mosdisciplinimit tė protestuesėve dhe nga frika se kėto paknaqėsi mund tė shėndrroheshin edhe nė revoltė gjithėpopullore, u tėrbuan edhe mė shumė dhe tė gjithė potencialin policor e vunė nė shėrbim shuarjes sė protestave. Ka shenja qė kanė marrė edhe “kėshilla” nga Aleksandėr Vuēiqi i Sėrbisė se si t'i shuajnė protestat me dhunė policore! Dhe pikėrisht me 28 Nėntor tė vitit 2015 i vėrsulen selisė sė Vetėvendosjes mbi 1500 policė dhe nė mėnyrėn mė brutale e arrestojnė Albin Kurtin. Pra njeriu qė lufton pėr ruajtjen e teritorit tė shtetit arrestohet nga shteti pse e mbron atė me ēdo kush. Dhe pėr tė qenė ironia edhe mė e madhe kjo ndodh mė 28 Nėntor pra nė ditė e Pavarėsisė shqiptare. Jam fort i bindur qė po tė ishte ajo ditė feste e Bajramit ( ditė feste arabo- turke) sigurisht se arrestimi apo vėrsulja e egėr nė selinė e Lėvizjes Vetėvendosje do tė shtyhet pėr njė ditė tjetėr sepse do tė thoshin se nuk ka kuptim tė bėhen arrestime nė ditėn e Madhe tė Bajramit!!! Atė ditė u pėrgjak dhe u pėrlot i shenjėti 28 Nėntor! Nė shtatėdhjetė e sa vjetėt e mija nuk mbaj mend tė kishte pasur kėsi shfrenimi tė mllefit tė pushtetit ndaj mbrojtėsve tė interesit tė shtetit tė vet!

Nuk shkoj shumė kohė dhe u arrestuan edhe njė grup i tė rinjėve tė Vetėvendosjes me akuzėn se e kanė gjuajt natėn ndėrtesėn e Kuvendin tė Kosovės. Njėri nga kėta tė burgosur ( Astrit Dehari ) vdes nė rrethana tė pasqaruara nė burgun e Dubravės. Tė tjerėt denohen, pas mė shumė se njė viti nėn hetime, me 21 vjet burg pa as mė tė voglėn dėshmi pėr kryerje tė veprės.

Nė fillimin e vjeshtės sė kėti viti arrestohet dhe burgoset profesori universitar Sadri Ramabaja pėr, gjoja, pregatitjen e disa atentateve ndaj disa personaliteteve nė Kosovė e i cili paska bashkėpunim me organizatėn e ashtuquajtur “ Syri i popullit”. Me pompozitet ipet lajmi nė media se Sadriu paska qenė kandidat pėr deputet nga Lėvizja Vetėvendosje. Profesori Sadri Ramabaja ėshtė i ish i burgosur politik dhe veprimtar i vjetėr i ēėshtjes kombėtare dhe pjesėtarė i LPK-sė. Ėshtė njohės i thellė i mardhėnjeve ndėrkombėtare dhe shumė aktiv nė jetėn politike nė Kosovė. Nga natyra nuk ngjanė tė ketė cilėsi pėr tė cilat akuzohet. Gjasat janė se rasti ėshtė i sajuar dhe ka natyrė politike. Por se cilin njeri apo klan njerėzish e ka pengua dr. Sadri Ramabaja mbetet tė shihet. Ndoshta zanafilla e prangosjes sė ti ėshtė studimi dhe publikimi i disertacionit tė doktoranturės mbi “Federatėn Shqiptare”. Nėse ėshtė ky shkaku atėherė shtrohet pyetja se kend nė Kosovė e ka shqetėsua ky studim i Sadriut ?

Nė Nėntorin e kėti viti u arrestua Albin Kurti sepse nuk kishte shkua nė njė seancė gjyqėsore si i paditur pse e kishte pengua Kuvendin e Kosovės tė votoj faljen Malit tė Zi tė njė pjese tė teritorit tė Kosovės dhe se kishte pengua gjithashtu edhe formimin e Asociacionit tė komunave sėrbe ( apo “Zajednicėn”) nė njė pjesė tė madhe tė Kosovės e njėherit edhe fillimin e bosnjėzimit tė Kosovės. Kjo i bije qė prokuroria komunale e paditė njeriun qė e mbron territorin e shtetit tė vetė dhe gjykata e dėnon qytetarin i cili e mbron vendimin e Gjykatės Supreme tė Kosovės, e cila kohė mė parė, e ka shpall tė paligjėshme nėnshkrimin e zyrtarėve tanė nė Bruksel. Tani shtrohet dyshimi se nė shėrbim tė kujt ( tė cilit shtet ) ėshtė Gjykata komunale, Gjykata Supreme dhe qytetari Albin Kurti? Nė shėrbim tė kujt duhet tė jenė deputetėt e Kuvendit tė Kosovės? A duhet tė jenė nė shėrbim tė sofrės qė i ushqen me bukė, krip e zemėr apo duhet tė peshohen me kandarin e lugės sė arit? Po t'i shėrbenin sofrės me bukė, krip dhe zemėr nuk do tė arrestoheshin dhe nuk do tė dėnoheshin ata qė i dalin zot kėsaj toke. Dhe kėto arrestime dhe dėnime ndodhin nė vigjiljen e festave tė Nėntorit tonė tė shenjtė! Po t'i shėrbenin deputetėt sofrės me bukė, krip dhe zemėr tani tė gjithė tok do tė festonim edhe Nėntorin e Tretė !? …

Tė gjitha kėto raste (por ka edhe tė tjera) i pėrmenda bashkė me festat e Nėntorit sepse ideatori i kėtyre sajimeve don tė qėlloi mu aty ky shqiptarėt janė shumė tė ndijshėm dhe pėr ata (pra pėr ideatorėt) kjo do tė ishte njė provė se edhe sa do tė durojnė shqiptarėt kėsi akrobacione tinzare nė dėm tė ēėshtjes shqiptare. Para njėqindepesėdhjet vjetėsh filloi coptimi i trojeve shqiptare. Prej atėherė e deri sot vazhdon shpėrngulja e shqiptarėve nga trojet e veta. U nis pėrēarja nė gjuhėn standard shqipe. Po futet tinzisht pėrēarja e kombit me kosovarizmin artificial por pa e pengua politika nė Kosovė. Derisa pėr coptimin e trojeve tona fajin ua kemi lėnė tė huajve, prej gjysmės sė dytė tė qindėvjetėshit tė kaluar nuk duhet ta hudhim fajin tjetėrkund por ate ta lypim nė mesin tonė.

Nėse Papa Kristo Negovanin, Petro Nini Luarasin, Shtjefėn Gjeqovin, Hasan Prishtina, Isa Boletinin, Ukshin Hotin dhe gati tė gjithė Rilindasit u ndjekėn, u persekutuan dhe u vranė ose u helmuan nga turqit, grekė, dhe sėrbėt, kush i likuidojė politikisht dhe i varrosi Bajram Currin, Avni Rrustemin, Luigj Gurakuqin? Kush e syrgjynosi Fan Nolin? Kush dhe pse po mundohen t'i damkosin dhe t'i eliminojnė politikisht Albin Kurtin dhe Sadri Ramabajėn? Kush po i dėnon tė rijtė tanė vetėm se e pengojnė coptimin e kėsaj toke disa here tė coptuar? Nė ēfarė argumente po dėnohet aktivistat e Vetėvendosjes? Cili nga armiqėt e jashtėm kanė gisht nė kėto sajime e trillime? A po veprojnė ende falangat e jashtme nė Kosovė apo ato janė instalua nė tė gjitha poret e pushtetit dhe po veprojnė si nė bashqe tė babės dhe nė ditėn me diell?

Thonė se nė sistemet demokratike nuk ka tė burgosur politik dhe nuk ka eliminime dhe vrasje politike! E si mund tė cilėsohen kėto raste qė i pėrmenda deri tash? Mbaj mend shumė mirė qė nė ish-Jugosllavi askush nuk dėnohej dhe as eliminohej ose likuidohej pėr shkaqe tė vjedhjeve tė shtetit ose pėr korrupcion, por ama po e preke nė politikė, zhdukeshe menjėherė. Pėr raste tė vjedhjeve dhe tė korrupcionit prokurorėt dhe gjykatėsit, me porosi nga politika, bėjnė ēfaqje tė mira teatrale dhe spektakle me shumė akte e episode tė cilat iu ngjajnė serive filmike turke, indiane dhe spanjolle, por dėnime nuk ka.

Rastet e burgosjeve tė fundit nė Kosovė i lidha me Nėntorėt tonė tė shenjtė sepse ka gatishmėri tė shmangėjes dhe lėnjes nė harresė tė flamurit dhe tė festave tė Nėntorit nga vija nėnshtruese e klasės tonė politike. Zullumi qė po ushtrohet ndaj pjesėtarėve tė Lėvizjes Vetėvendosje ėshtė e ngjajshme me pėrndjekjet e Rilindasėve tanė tė cilėt para njėqindepesėdhjetė vjetėsh kėrkonin Vetėvendosje pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt. Ata e rikthyen krenarinė kombėtare bashkė me flamurin me shqipen dykrenare. Nė gjysmėn e dytė tė qindvjeēarit tė fundit baca Adem Demaēi me rininė e shėndetshme u vunė nė ballė tė kėrkesės pėr Vetėvendosje tė shqiptarėve tė robėruar dhe pėr flamurin e Gjergj Kastriotit. Ata u burgosėn, u syrgjynosėn e u sakatosėn nga perandoria jugosllave. Por nuk hoqėn dorė nga kėrkesat e tyre tė ligjėshme. Tani, nė Kosovėn e Pavarur dhe me Kushtetutėn e Ahtisarit, asnjė parti politike e asnjė institucion zyrtar nuk e njohin flamurin kombėtar por as hymnin e kombit, pėrpos Vetėvendosjes. Nga frika se kjo Lėvizje do tė vijė nė pushtet shumė shpejt dhe se do tė bėhen realitet tė gjitha synimet e Rilindasėve tanė, pushtetarėt e sotėm nuk lėnė guri pa lėvizur vetėm e vetėm qė ta eliminojnė nga gara Vetėvendosjen. Mundohen tė sajojnė e montojnė raste nga mė tė ndryshmet vetėm qė Vetėvendosjen ta paraqesin si organizatė terroriste, sikundėr qė patėn provua kohė mė parė, partitė paqėsore, ndaj UĒK-sė.

Sylejman Krasniqi

20 12. 2017, Prishtinė

Vėrėjtje: Artikujt e botuar nė albaniapress.com nuk shprehin domosdoshmėrisht mendimet e stafit moderues!
 
 
Vlerësimi juaj për lajmin
I keq I dobët I mirë Shumë i mirë I mrekullueshëm
 
Vlerësimi:
Jep vlerësimin tënd
Është vlerësuar nga 48 vizitorë
Lexuar: 168 herė
Versioni për printim Dërgoje tek miku/mikja juaj Shtoje këtë artikull në listën e favoritëve
 
 
Martirėt e Lirise dhe Demokracisė
E dielė, 14 janar 2018 - 16:11
Nė 70 vjetorin e ekzekutimit Nata e 14 janarit tė vitit 1948. Njė natė e zezė. Qielli qante papushim. Retė nxinin mbi Gjirokastėr. Gjėmimet ushtonin me ...
Nėntorėt e shenjtė tė pėrgjakur dhe tė pėrl...
E shtunė, 23 dhjetor 2017 - 02:18
Muaji Nėntor mund tė shpallet edhe muaji i shenjtė pėr shqiptarėt kudo qė jetojnė. Nuk ka nevojė ndonjė shpjegim ose arsyetim pėr shenjtėrimin e kėti mu...
Vlerat e njė promovimi
E merkurė, 20 dhjetor 2017 - 00:09
SUEDI - Malmö (Dr. Nusret Pllana, Terrori i Serbisė pushtuese nė Kosovė 1844-1999”, Intervenimi i Nato-s nė Kosovė, dokumentari Dėshmitė e Heshtura dhe Fl...
Ali Meta – mėsues dhe patriot i madh (1925-2...
E merkurė, 13 dhjetor 2017 - 21:39
Mėsuesi dhe patrioti Ali Meta i pėrket familjes sė madhe fisnike shqiptare tė Alimetėve tė Gjurgjevikut nė Kosovė e fisit Berisha, me tradita e kontribu...
SI MĖ MORI NĖ PYETJE UDB-a NĖ TIRANĖ?
E merkurė, 06 dhjetor 2017 - 15:23
ME SHKAS Ishte dhjetori i ftohtė i vitit 1998. Dhjetori me borė, ngrica dhe acar. Dhjetori mė i rėndė i UĒK-sė. Nė Tiranė mbahej Panairi i Librit, ku, do ...
më shumë nga - Histori »
 
 

© 2018 AlbaniaPress.com :: Agjensia Informative Shqiptare Ballina | Moti | RSS | Kontakti
Të gjitha të drejtat e rezervuara Programimi dhe dizajnimi i faqës: Arlind Nushi